Ministras kalba apie nelankančius užsieniečius studentus: ką sako Klaipėdoje studijuojantis pakistanietis

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas suabejojo, ar aukštosios mokyklos pakankamai kontroliuoja užsieniečius studentus, kurie, kaip teigiama, paskaitų nelanko, bet dirba. Po šių žodžių sustiprėjo diskusija apie migrantus Lietuvoje. Kaip rašo Lrytas, į ją atsiliepė Klaipėdoje finansus studijuojantis 22 metų pakistanietis Abdula Miras: jo teigimu, užsieniečių studentų negalima vertinti vienodai.

Ką pasakė ministras

Lrytui M. Katelynas teigė, kad kontrolė šiuo metu nepakankama:

„Aukštosios mokyklos jų net fiziškai nemato, ir ta kontrolė yra nepakankama. Aš manau, kad tas kelias turi baigtis, kuomet kai kurios aukštosios mokyklos iš to uždirba, bet Lietuvoje tas vaizdas ir kuriasi, kad tų migrantų yra daugiau, negu iš tiesų deklaruojama“

Ministras kėlė klausimą ir dėl užsieniečių darbo pagal individualią veiklą. Kokių konkrečių sprendimų imtis ketinama, kol kas nepaaiškinta.

Beveik 18 tūkst. užsienio studentų

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja beveik 18 tūkst. užsieniečių. Šis skaičius nurodytas Lrytui skirtoje medžiagoje; jų kilmės šalių ir tikslių duomenų pagal mokyklų tipus mes nepatikrinome. Neaišku ir tai, kiek iš jų, anot ministro, nelanko paskaitų: tokio skaičiaus viešai nepateikta.

Taip pat nepatvirtinta, ar su šia diskusija tiesiogiai susijęs incidentas su iš teismo pabėgusiu marokiečiu. Jokių duomenų, kad tai susiję su Klaipėdos studento istorija, nėra.

Klaipėdos studento atsakas

A. Miras Lrytui sakė, kad suvokimas apie užsieniečius turėtų būti atsargesnis:

„Žmonės turi suprasti vieną dalyką – ne visi esame vienodi, iš tiesų net penki pirštai nėra vienodi, tad kaip galėtų būti vienodi visi žmonės?“

Jis pasakojo, kad paskaitų lanko penkias dienas per savaitę, o septynių paskaitų, pasak jo, praleisti negali. Anksčiau į kolegiją eidavo apie 8:30, namo grįždavo apie 17 val. Tvarkaraštis, anot jo, primena mokyklą labiau nei universitetą.

Dirbo tik vasarą. Pasibaigus sezoniniam darbui naujų pasiūlymų nepriima, jei jie nesuderinami su paskaitomis. Kai kuriuos užsieniečius jis kritikavo:

„Tai tiesiog labai apgailėtina, nes tu moki už mokslus, bet negauni žinių. Tikslas yra tik užsidirbti pinigų, bet tai – trumpalaikis dalykas.“

Kritika pačiai kolegijai

Studentas nėra visiškai patenkintas ir savo studijomis. Jis teigė, kad pirmasis semestras vyko nuotoliniu būdu, vėliau, pasak jo, ne visos paskaitos buvo geros:

„Prasidėjus antram semestrui prasidėjo tikroji studento patirtis. Kai kurios paskaitos buvo geros, bet kai kurios – ne itin. Vienas iš mūsų dėstytojų nelabai kalba angliškai, todėl man ir kai kuriems kitiems studentams buvo nelengva, bet kažkaip susitvarkėme“

Jo teigimu, naudojami seni metodai:

„Kai kurie dėstytojai naudoja skaidres, kurias naudojo ir 2017 ar 2018 metais. Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė – turėtume žengti koja kojon su laiku“

Pasak A. Mirasio, kurse iš pradžių buvo 30 studentų, o liko 16. Priežastys nenurodytos, tad sieti šio skaičiaus su lankomumu ar darbu negalima. Tai vieno studento teiginiai, kolegija ir jos vadovai jų nekomentavo.

Ką turėtų žinoti užsienio studentai

Tikslių lankomumo ir gyvenimo leidimų taisyklių, sankcijų už jų nesilaikymą ar naujos kontrolės tvarkos mums patvirtinti nepavyko. Migracijos departamento, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei universitetų komentarų taip pat neturime. Todėl:

• studentui verta pasitikrinti savo mokyklos lankomumo reikalavimus ir sutartį;
• dėl leidimo gyventi sąlygų ir darbo galimybių reikėtų kreiptis į Migracijos departamentą ar savo mokyklos tarptautinių ryšių skyrių;
• nesilaikant sąlygų, leidimas gyventi gali kelti klausimų, tačiau konkrečios pasekmės šiame etape nepatvirtintos.

Kas bus toliau, priklausys nuo to, ar vidaus reikalų ministras ir atsakingos institucijos pateiks konkrečius pasiūlymus dėl griežtesnės kontrolės. Sprendimų datos kol kas nėra. Apie sieną ir migraciją plačiau skaitykite čia.