Autoimuninės ligos: moterims diagnozės tenka laukti ilgiau nei vyrams

Moterys, sergančios autoimuninėmis ligomis, diagnozės laukia ilgiau nei vyrai, o jų simptomai dažniau klaidingai priskiriami psichologinėms priežastims. Tai rodo Kembridžo ir Rytų Anglijos universitetų tyrėjų darbas, paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet eClinicalMedicine“. Tyrime išanalizuota 6 607 žmonių su autoimuninėmis ligomis patirtis. Vyrams diagnozė dažniausiai nustatyta per mažiau nei tris mėnesius, o moterims – per vienus–dvejus metus.

Autoimuninės ligos dažniausiai paveikia moteris

Autoimuninės ligos – tai būklės, kai imuninė sistema per klaidą puola sveikas organizmo ląsteles ir audinius. „Euronews“ duomenimis, pasaulyje moterims tenka 70–80 proc. visų autoimuninių ligų atvejų. Dažniausios iš jų – 1 tipo cukrinis diabetas, autoimuninės skydliaukės ligos, sisteminė raudonoji vilkligė ir išsėtinė sklerozė.

Nors moterys šiomis ligomis serga dažniau, tyrimas rodo, kad būtent jos susiduria su ilgesniu ir sudėtingesniu keliu iki teisingos diagnozės. Tai reiškia, kad ir gydymas prasideda vėliau. Daugumą tyrimo dalyvių sudarė moterys iš Jungtinės Karalystės, tačiau jame dalyvavo ir kitų žemynų pacientai.

43 proc. moterų simptomai buvo priskirti psichiatrinėms priežastims

Tyrimo dalyviai pasakojo, kiek laiko praėjo nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės, kiek kartų jie lankėsi pas gydytojus ir kokias diagnozes gavo prieš nustatant autoimuninę ligą. Rezultatai parodė aiškų skirtumą tarp lyčių.

Rodiklis	Moterys	Vyrai
Simptomai priskirti psichiatrinei priežasčiai	43 proc.	33 proc.
Simptomai įvardyti kaip psichosomatiniai	34 proc.	22 proc.
Klaidingai diagnozuota kita fizinė liga	44 proc.	48 proc.
Dažniausias laikas iki diagnozės	1–2 metai	mažiau nei 3 mėnesiai

Atsižvelgus į amžių, ligų grupę, žemyną ir namų ūkio finansinę padėtį, moterys beveik 50 proc. dažniau nei vyrai nurodė gavusios klaidingą psichiatrinę diagnozę ir beveik 75 proc. dažniau – klaidingą psichosomatinę diagnozę. Psichosomatine vadinama būklė, kai manoma, kad fizinius simptomus sukelia ar sustiprina psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresas ar nerimas.

Įdomu tai, kad klaidingai diagnozuotą kitą fizinę ligą dažniau nurodė vyrai nei moterys – 48 ir 44 proc. Kaip pabrėžia tyrimo bendraautorė, būtent šis skirtumas rodo, kad moterų skundai dažniau aiškinami psichologija, o vyrų – kita fizine liga.

Beveik trečdalis moterų diagnozės laukė ketverius metus ar ilgiau

„Euronews“ cituojamais tyrimo duomenimis, beveik pusei vyrų diagnozė nustatoma per metus nuo simptomų pradžios. Moterims kelias ilgesnis: 60,4 proc. jų teisingos diagnozės laukė ilgiau nei metus, o beveik trečdalis – ketverius metus ar dar ilgiau. Moterys taip pat nurodė daugiau apsilankymų pas gydytojus iki diagnozės.

Ilgas laukimas reiškia ne tik vėlesnį gydymą. Kai liga negydoma, ji gali progresuoti, o pacientas praranda pasitikėjimą sveikatos sistema. Pagrindinė tyrimo autorė Melanie Sloan „The Guardian“ sakė, kad tokių klaidingų diagnozių žala moterims gali būti labai ilgalaikė – tiek pasitikėjimui gydytojais, tiek savivertei.

Nuovargis, skausmas ir prasta nuotaika dažnai aiškinami psichologija

Autoimuninių ligų simptomai dažnai būna neryškūs ir būdingi daugeliui kitų būklių: nuovargis, skausmas, miego sutrikimai, prislėgta nuotaika. Kai kurios ligos turi mažai matomų požymių, o įprasti kraujo tyrimai ne visada jas atskleidžia. Dėl to gydytojai, „Euronews“ teigimu, tokius simptomus iš pradžių neretai priskiria psichosomatinėms ar psichiatrinėms priežastims, nesvarstydami autoimuninės ligos galimybės.

„Mūsų rezultatai rodo, kad psichologiniai ar psichikos sveikatos paaiškinimai gali būti pateikiami per anksti. Tai tinka abiem lytims, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad moterys gali būti ypač pažeidžiamos.“

Dr. Melanie Sloan, Kembridžo universitetas

Pasak M. Sloan, labai svarbu, kad simptomai nebūtų automatiškai laikomi psichologiniais. Ji ragina gydytojus pacientams, kurių simptomų negalima pamatyti, tiesiog pasakyti: „Aš jumis tikiu.“ Tyrimo autoriai pažymi, kad bendri diagnostikos sunkumai paliečia abi lytis, tačiau moterys gali susidurti su papildomais trukdžiais.

Istoriniai lyčių stereotipai tebeveikia diagnostiką

Tyrimo bendraautorė ir pacientų atstovė Shaista Tayabali skirtumus vadina ryškiais. Jos teigimu, tai, kad moterys dažniau gauna psichiatrines ir psichosomatines, bet rečiau kitų fizinių ligų diagnozes, rodo, jog istoriniai lyčių šališkumai tebėra diagnostikos problema.

„Nors tokie terminai kaip „isterija“ yra pasenę ir laimei retai vartojami, mums, moterims, vis dar dažnai sunkiau pasiekti, kad mūsų simptomais būtų patikėta ir jie būtų tinkamai įvertinti.“

Shaista Tayabali, tyrimo bendraautorė

Tarp galimų priežasčių „Euronews“ nurodo istorinius šališkumus, mažesnį moterų sveikatos tyrimų kiekį ir šališkus duomenis, kuriais apmokomi mašininio mokymosi modeliai.

Tyrėjai ragina pirmiausia atmesti autoimuninę ligą

Tyrimo autoriai ragina gydytojus apsvarstyti autoimuninės ligos galimybę dar prieš nustatant psichiatrinę ar psichosomatinę diagnozę. Londono Guy's ligoninės reumatologas profesorius Davidas D'Cruzas pabrėžia, kad gydytojai turi būti atviri ir išklausyti pacientus.

„Tai nereiškia, kad psichiatrinė diagnozė niekada nėra teisinga. Žmonės gali turėti ir autoimuninę, ir psichikos ligą, o vis geriau suprantama, kad psichikos simptomai gali būti autoimuninės ligos dalis, ypač tokių ligų kaip vilkligė, kuri gali tiesiogiai paveikti smegenis.“

Prof. Davidas D'Cruzas, Guy's ligoninė

Užsitęsę simptomai – priežastis prašyti išsamesnio ištyrimo

Tyrimas nėra skirtas savidiagnostikai, tačiau jis primena, kad užsitęsę ir nepaaiškinami simptomai verti dėmesio. Jei nuovargis, sąnarių skausmas, odos bėrimai ar kiti negalavimai kartojasi mėnesius, verta su šeimos gydytoju aptarti, ar nereikėtų platesnio ištyrimo, pavyzdžiui, siuntimo pas reumatologą ar endokrinologą. Naudinga užsirašyti, kada simptomai prasidėjo, kaip kito ir kas juos sustiprina – tai padeda gydytojui greičiau įvertinti visą vaizdą.

Apie autoimuninių ligų ir psichikos sveikatos ryšį 77.lt anksčiau rašė straipsnyje „Tyrimas: autoimuninės ligos gali dvigubai padidinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką“.