- Ministras siūlo namų ūkiams pasirūpinti savo gerove savarankiškai – įsigyti generatorius
- Karo kontekste buvo dažnai kalbama, kad laikas pasiruošti ekstremalioms situacijoms
- D. Kreivys užsuko naują „bizniuką“?
- Apie didžiulę vėtrą gyventojų neinformavo net SMS žinutėmis
Ministras siūlo namų ūkiams pasirūpinti savo gerove savarankiškai – įsigyti generatorius
Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvą siaubus audroms ir smarkiam vėjui, kai kuriems regionams likus visai be elektros, sukruto energetikos ministras Dainius Kreivys. Skelbiama, kad pastarasis jau svarsto pasirūpinti elektros generatoriumi, tą ragina padaryti ir kitus. O štai gyventojai taip ir liko nesupratę – kodėl apie ekstremalią situaciją nebuvo informuoti specialiąja žinute, skirta pranešti apie pavojų?
Reaguodamas į tai, kad po audros be elektros liko maždaug 90 tūkst. gyventojų, D. Kreivys pasigyrė, kad lyginant nukentėjusių namų ūkių skaičius šios audros ir tos, kuri Lietuvą nuniokojo 2021-aisiais, galima sakyti, kad rezultatas išties geresnis, kas reiškia, kad namų darbai buvo padaryti[1].
Kaip namų darbus ministras įvardijo elektros generatorius – esą dalis žmonių, tikriausiai, jau jais pasirūpinę. O ir pats D. Kreivys svarsto apie tokį savo sodyboje. Ir kaina, ieškant per skelbimus, „įkandama“ – už paprastą, 2 kilovoltų generatorių esą tektų sumokėti apie 200-300 eurų, už didesnį – gal šiek tiek brangiau.
„Taip pat sprendimas yra baterijos. Tie, kurie turi saulės elektrines, gali įsirengti baterijas, kad tokiais atvejais turėtų elektros. Suprantu, jog galbūt skamba keistai, kad ministras siūlo įsigyti generatorius, baterijas, kad valdžia turi viską spręsti, bet reikia suprasti, jog klimato kaita tikrai leidžia mums visiems apie save žinoti.
Audros intensyvesnės, tūkstantis žmonių šalina pasekmes ir matome, kokie yra tempai ir terminai. Matome, kokio sudėtingumo yra situacija.“ – LRT teigė D. Kreivys.
Karo kontekste buvo dažnai kalbama, kad laikas pasiruošti ekstremalioms situacijoms
Po to, kai 2022 metais Ukrainoje prasidėjo karas, Lietuva susirūpino, kad visiškai nėra pasiruošusi nenumatytiems atvejams.
Tokį verdiktą pateikė ir Valstybės kontrolė, atlikusi auditą[2]. Anuomet nustatyta, kad ne visa Lietuva nėra tam pasiruošusi, bet gana didelė dalis savivaldybių stokoja pasiruošimo, veiksmų plano, bendradarbiavimo.
Ir štai atėjo 2024 metai – Lietuva net audros be nuostolių neišgyveno. Ir tai – ne tik elektra. Kaip atskleidė LRT, po savaitgalio sutriko ir mobilaus ryšio bokštų veikla, dėl to kai kurie gyventojai parą ar net kelias liko be galimybės susisiekti su išoriniu pasauliu ir specialiosiomis tarnybomis esant tokiam poreikiui.
Taip išeina, kad D. Kreivys džiaugiasi atlikęs „namų darbus“, nes gyventojai pasirūpino generatoriais? O kur institucijų bendradarbiavimas, siekis pasirūpinti tais, kurie to padaryti paprasčiausiai neišgali?
D. Kreivys užsuko naują „bizniuką“?
Puikiai žinome, kam atstovauja ir kur yra investavęs mūsų energetikos ministras D. Kreivys. Lyg ir nenuostabu, kad iš ministro lūpų sklinda būtent tik toks planas gyventojams pasiruošti ir visiškai neįtraukiama parengtis valstybiniu bei savivaldybių lygmeniu.
Ryšių su „Ignitis grupe“ turintis politikas dabar imasi reklamuoti saulės baterijas ir generatorius.
Bet ar gerbiamas D. Kreivys pamiršo, kad net ir elektros kaupimo baterijos gali sukaupti elektros tik kelioms dienoms į priekį, bet ne visai žiemai (karo Ukrainoje pavyzdys rodo, kad neramumų atveju gali tekti ir ilgiau nei mėnesį pagyventi be šilumos ir elektros).
Štai viena talpiausių rinkoje išmanioji baterija „SoliTek NOVA“ gali talpinti iki 40 kWh energijos. Su tiek rezervinės energijos vidutinio dydžio name 4 asmenų šeima, priklausomai nuo suvartojimo, galėtų išgyventi nuo poros iki keleto dienų, net ir žiemą.
Tačiau tokį „malonumą“ sau leisti gali toli gražu ne visi namų ūkiai – nors „SoliTek Nova“ viešai kainų neskelbia, lyginant panašias baterijas rinkoje, galima spręsti, kad jos kaina prasideda nuo maždaug kelių dešimčių tūkstančių eurų (gamintojo „Sungrow“ energijos kaupiklio, talpinančio 25,6 kWh elektros energijos, kaina siekia beveik 11,5 tūkst. Eur).
Apie didžiulę vėtrą gyventojų neinformavo net SMS žinutėmis
Ir štai dar vienas Lietuvos institucijų kuriozas – įprastai apie netikrus pavojus trumposiomis žinutėmis gyventojus informuodavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), šį kartą kaip reikiant susimovė.
Argumentas paprastas – esą tokios katastrofinės situacijos nebuvo galima numatyti ir net meteorologai to nepadarė[3].
Tačiau vertėtų paminėti, kad ekstremali situacija truko ne valandą, ne dvi ir net ne vieną dieną – kodėl per šį laikotarpį nebuvo galima išsiųsti žinučių gyventojams, kaip elgtis tokių situacijų metu?
Tiesa, kai kurie tokių žinučių jau ir nebūtų sulaukę, mat prisiskambinti spec. tarnyboms negalėjo net dvi paras[4]!
Argi tokiais būdais mūsų valdantieji rūpinasi gyvenančiais didmiesčių užribiuose?
