Dėl kitų ECB sprendimų – jokių prognozių
Paskolų turintiems gyventojams ir verslui teks susitaikyti su dar kiek didesnėmis išlaidomis. Europos Centrinis Bankas (ECB) antrą kartą šiemet pakėlė bazines palūkanų normas, tačiau Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus kol kas vengia spėlioti, ar palūkanų didinimo ciklas tuo ir baigsis.
Ketvirtadienį Berlyne posėdžiavusi ECB valdančioji taryba indėlių galimybės palūkanų normą padidino nuo 2,25 iki 2,5 proc. Dar du ECB sprendimai šiemet numatyti spalį ir gruodį, tačiau, pasak G. Šimkaus, jų kryptį lems tuo metu turimi ekonominiai duomenys[1].
Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad dabartinis sprendimas neturėtų būti laikomas išankstiniu signalu apie tolesnius ECB veiksmus. Jo teigimu, kalbant apie ateities sprendimus svarbu išlikti atsargiems, nes ekonominės aplinkybės ir rinkų vertinimai gali keistis.
„Vakar arba dabar buvo priimtas sprendimas apie dabartį ir tai nėra kažkoks sprendimas į ateitį. Tai, ko išmokė pastarojo meto situacijos, iš tikrųjų, būti tikrai atsakingiems komunikuojant apie tai, kokie gali būti ateities sprendimai. Rinkose yra įvairių vertinimų, ekonomistai gali turėti labai įvairių nuomonių – vieni už, kiti prieš“, – penktadienį LRT radijui sakė jis.
G. Šimkaus teigimu, kiekvieno būsimo posėdžio metu bus vertinama naujausia informacija – nuo infliacijos pokyčių iki ekonominių prognozių. Tik tuomet, įvertinusi bendrą situaciją, ECB valdančioji taryba spręs, kokių veiksmų imtis.
Infliacija vis dar per aukšta
Vienas svarbiausių argumentų didinti palūkanas – vėl sustiprėjęs kainų augimas. Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje siekė 3,3 proc., o Lietuvoje priartėjo prie 6 proc. Abu rodikliai viršija ECB siekiamą 2 proc. infliacijos tikslą.
Didžiausią įtaką dabartiniam kainų šuoliui, anot Lietuvos banko vadovo, turi energijos brangimas. Vis dėlto centriniam bankui svarbu ne tik tai, kokia infliacija yra dabar, bet ir rizika, kad ji aukšta išliks ilgesnį laiką bei persiduos visai ekonomikai.
„Euro zonoje (infliacija – ELTA) yra 3,3 proc., Lietuvoje yra artima 6 proc. ir pagrindinė viso dabartinės infliacijos augimo priežastis yra energija. (…) Svarbu ne tik, kokia infliacija yra šiandien, svarbu yra tai, kiek ilgai ji gali išlikti tokiame aukštame lygyje, kaip ji gali persiduoti kitoms prekių ir paslaugų kainoms, (…) žmonių ir verslo lūkesčiams, ir užsisuktų atlyginimų ir kainų augimo spiralė“, – pridūrė jis.
ECB siekia užkirsti kelią scenarijui, kai brangesnė energija ima vis stipriau kelti kitų prekių ir paslaugų kainas. Užsitęsęs kainų augimas taip pat gali pakeisti gyventojų ir verslo lūkesčius bei paskatinti spartesnį atlyginimų didėjimą, o tai dar labiau apsunkintų infliacijos suvaldymą.
Paskolos brangsta greičiau nei indėliai
Naujausias ECB žingsnis rinkoms nebuvo netikėtas – palūkanų didėjimo buvo tikimasi jau anksčiau. Dėl to gyventojai ir verslas, turintys paskolų su kintamomis palūkanomis, dalį jų brangimo jau pajuto. G. Šimkaus vertinimu, vidutinės paskolos mėnesio įmoka gali būti padidėjusi keliomis dešimtimis eurų.
Augančios ECB palūkanos turėtų būti palankesnės santaupų turintiems gyventojams, nes bankai turėtų daugiau mokėti ir už terminuotus indėlius. Vis dėlto šioje srityje pokyčiai, pasak Lietuvos banko vadovo, vyksta lėčiau nei paskolų rinkoje.
„Lietuvoje mes turime didelę dalį neįveiklintų indėlių ir tai kredito įstaigoms suteikia tam tikros erdvės būti šiek tiek lėtesniems indėlių pusėje negu kad brangsta paskolos. Bet taip, (…) priklausomai nuo kiekvienos kredito įstaigos situacijos, indėlių palūkanų normos taip pat turėtų augti“, – pažymėjo G. Šimkus.
Rinkos neatmeta dar vieno palūkanų kėlimo
Po ketvirtadienio sprendimo nuo rugsėjo 16 dienos visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos padidės po 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma sieks 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,65 proc., o ribinio skolinimosi – 2,90 proc. Taip palūkanų normos grįš į 2025 metų pavasarį fiksuotą lygį[2].
Nors ECB tikisi, kad kainų augimas ilgainiui slops, kelias link 2 proc. infliacijos tikslo gali užtrukti. Naujausiose prognozėse numatoma, kad 2026 metais infliacija euro zonoje vidutiniškai sieks 3 proc., 2027 metais – 2,5 proc., o 2028 metais sumažės iki 2,1 proc. Tuo pat metu euro zonos ekonomikai prognozuojamas nuosaikus augimas – nuo 0,9 proc. šiemet iki 1,5 proc. 2028 metais.
Finansų rinkose kol kas neatmetama, kad dabartinis ECB žingsnis gali būti ne paskutinis. Lietuvoje plačiai naudojamas šešių mėnesių „Euribor“ jau atspindi dalį tokių lūkesčių ir siekia apie 2,8 proc., o rinkos vertinimai rodo, kad jis dar šiemet gali perkopti 3 proc. ribą. Dalis ekonomistų taip pat mano, kad ECB prie palūkanų didinimo gali grįžti dar kartą šių metų pabaigoje, jei infliacinis spaudimas nesumažės.
