Į seimą kandidatavęs E. Vaitkus sulaukė LRT nuobaudos
Su Lietuvos liaudies partija į seimą patekti siekusiam Eduardui Vaitkui skirta bauda už nacionalinio transliuotojo autorinių teisių pažeidimą[1].
Šią baudą skyrė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri nagrinėjo LRT anksčiau pateiktą skundą. Teigiama, kad seimo rinkimams skirtas laidas rengęs LRT „YouTube“ platformoje surado LRT laidos, transliuotos lietuvių kalba rugsėjo 24 dieną per LRT televiziją, įrašą, kuris buvo išverstas į rusų kalbą.
Vertimo metu, laidos vedėjos ir visų laidos dalyvių balsai atitiko arba buvo labai panašūs į jų tikruosius balsus, tačiau jie visi laidoje kalbėjo rusiškai. Be to, nebuvo nurodyta, kad tai dirbtinio intelekto sugeneruotas bei įgarsintas vertimas. Teigiama, kad tai esą galėjo suklaidinti auditoriją. Taip pat pažymėa, kad laidos rusų kalba formatas iškraipytas, nutildomi oponentai, iš konteksto ištraukiamas naratyvas.
Nustačius, kad E. Vaitkus pažeidė LRT autorines teises, jam buvo paskirta 140 eurus siekianti bauda.
E. Vaitkus į seimą nepateko
E. Vaitkus į seimą bandė atvesti Lietuvos liaudies partiją, tačiau rinkimuose ji pasirodė nesėkmingai. Partija neįveikė 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į seimą per daugiamandatę apygardą ir surinko tik 2,66 proc. balsų.
Pats E. Vaitkus taip pat pralaimėjo kovą Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje, kur per pirmąjį turą buvo išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas Jaroslavas Narkevičius[2].
Dar iki seimo rinkimų E. Vaitkus ambicingai kalbėjo apie partijos rezultatus seimo rinkimuose, teigė, kad blogiausia būtų 5 proc. rinkėjų balsų riba, o tai esą rodytų, jog balsavo apie 60 tūkst. piliečių, kai per prezidento rinkimus jo viziją palaikė apie 105 tūkst. asmenų.
„Nors 5 proc. – praeinamas barjeras į seimą, vadinčiau tai nesėkme, – poziciją paaiškino medikas. 100 tūkst. – vidutinis rezultatas, o jeigu 150 tūkst. ir daugiau – geras rezultatas. Prognozuoju remdamasis tuo, kad karo nenori ir savo šalyje nori būti šeimininkais bei atgauti nepriklausomybę ir savigarbą mažiausiai 300 tūkst. daugiausia – 500 tūkst.“, – sakė E. Vaitkus.
Visgi E. Vaitkus tikino, jog nesiekia laimėti ar kažką nugalėti. Jo tikslas – skleisti žinią apie tai, kad „galima gyventi draugiškai ir nevergauti užsieniui, paskatinti žmones patikėti savimi, savo jėga ir tuo, kad be užsienio kišimosi galime sąžiningai, teisingai, socialiai atsakingai tvarkytis savo gyvenimą ir neskriausti žmonių“.
Rinkimų metu E. Vaitkus susidūrė su iššūkiais
Dalyvaudamas prezidento ir seimo rinkimuose E. Vaitkus susidūrė ne su viena problema. Dar iki prezidento rinkimų datos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino kandidato E. Vaitkaus skundą, dėl rinkimų programos spausdinimo uždraudimo. E. Vaitkus dar kovo 29 d. pateikė skundą LVAT. Teismas tenkino E. Vaitkaus skundą, panaikino VRK sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nespausdinti kandidato programos bei nurodė VRK iš naujo svarstyti šį klausimą. LVAT taip pat E. Vaitkui iš VRK priteisė 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dar kovo pabaigoje VRK savo leidinyje, kuris yra išleidžiamas iš eilinių mokesčių mokėtojų lėšų, nusprendė nespausdinti E. Vaitkaus rinkimų programos. To priežastis – VRK įsitikinimas, kad E. Vaitkaus programinės nuostatos prieštarauja Rinkimų kodekse numatytiems visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principams.
E. Vaitkus susidūrė ir su kitais sunkumais. Kandidatas ne kartą pasisakė apie tai, kad jo rinkiminę kampaniją trikdo užsienio bankai. Jo teigimu, Švedijos bankas „Swedbank” apribojo jo prezidentinės rinkiminės sąskaitos limitą ir taip suvaržė kandidato dalyvavimą prezidento rinkimuose. Dėl to jis net kreipėsi į Švedijos ambasadorių, informuodamas jį, kad Švedijos bankas tiesiogiai ir sąmoningai kišasi į Lietuvos politinį gyvenimą ir prezidento rinkimus.
Laiške Švedijos ambasadoriui Lietuvoje E. Vaitkus teigė, kad šių metų vasario 16 d. jam reikėjo padaryti 331 euro pavedimą iš oficialios rinkiminės sąskaitos „Swedbank”, bet bankas šio pavedimo padaryti neleido, nes tariamai buvo viršytas 20 000 eurų mėnesinis limitas, nors, kandidato teigimu, iki limito viršutinės ribos dar buvo likę 350 eurų. Padidinti limito bankas nesutiko. E. Vaitkus kreipėsi į VRK, bet ši atitinkamai nesureagavo.
Dar anksčiau, Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT jau skelbė, kad prezidento rinkimų kampanijos metu E. Vaitkaus nuomonės savo platformoje neskelbs. Vis dėlto, kilus diskusijoms buvo nusileista ir patikinta, kad kandidato nuomonė bus skelbiama, jei jis pats savo pranešimo vietas deramai cenzūruos.
