Vaistų kūrėjai pamiršta apie ligonius, bet siūlo brangias injekcijas sveikiesiems
JAV FDA patvirtino „Yeztugo“, dvejus metus vartojamą HIV prevencinį preparatą, kurio kaina siekia beveik 30 tūkst. USD per metus (be draudimo). Oficialiai skelbiama, kad injekcija suteikia beveik 100 % apsaugą užsikrėtus ŽIV[1].
Tačiau šis pavyzdys kelia aiškų klausimą: kodėl farmacinės kompanijos, tokios kaip „Gilead“, kreipia dėmesį į sveikus vartotojus, investuodamos į brangius produktus prevencijai, kai daugybė gyvybiškai svarbių vaistų vis dar nėra prieinami sergantiesiems?
Kurti produktą sveikiesiems tai rinkodarinė taktika, geriausiai atspindinti principą: „jei ligonių nepakanka, uždirbk iš sveikųjų“. Kurie tikrai serga, bet neturi pinigų, lieka nuošalyje.
Tuo metu, kai „Gilead“ gausios lėšos skiriamos injekcijoms sveikiesiems, mokslininkai įspėja: vakcinos nuo HIV kūrimas nutrauktas, neatnaujinamas finansavimas reiškia „dešimtmečio žalą“ vakcinų tyrimams[2].
Sveikųjų raginimas užsiimti prevencija tai pelnas prieš realią gerovę?
„Yeztugo“ dažniausiai rekomenduojamas sveikiems vartotojams, tačiau jo kaina iš esmės nepasiekiama daugumai. Net ir Jungtinių Tautų AIDS programa sako, kad jei vaistas bus neprieinamas plačiai, „niekas nepasikeis“. Įmonės argumentas apie generinių versijų kūrimą dukart dvejiems metams vėliau lieka neįtikinantis, kai vidutines pajamas turinčios šalys (pvz., dauguma Lotynų Amerikos) vis dar neįtraukiamos į subsidijuojamas programas.
Šis atvejis kelia griežtą klausimą: kam farmacinės kompanijos turi prioritetą – pelnui ar sveikatai? Kol pasaulyje TVF policija ir nevyriausybinės organizacijos kovoja už prieigą prie vaistų nuo tuberkuliozės, vėžio ar AIDS, dėl kokių teisinio/apdovanojimų pretekstu farmacijos verslas verčia rinką pirkti, net kai esate sveiki? Pavyzdžiui, sunkiai sergantiems mažai lieka, bet sveikiesiems siūlomas „prevencinis“ produktas – labai pelningas.
Ar prevencija sveikiesiems tik fasadas?
Taip vadinami sprendimai gali priminti eilinį „pelno varžymą“ už sveikatos troškimą. Iš tiesų, vakcinos nuo COVID-19 parodė, kad kada visuomenės sveikata tampa pelno šaltiniu, o kainos gali šoktelėti žymiai.
Ateitis: jei autoritetai ir reglamentai nebent reglamentuoja obligatorių prevenciją (pvz., privalomas skiepijimas), o ne finansuoja realų gydymą, tai tokie „innovatyvūs“ produktai tampa nuolatine našta tiems, kam tikrai reikia – ir pavojus sveikatai tampa verslo instrumentu. Tik priverstinė prieiga, bet ne sprendimas.
