Kol institucijos svarsto, gyventojai nubraižė drono maršrutą
Lietuvoje vėl pasirodė nelegalus svečias – dronas iš Baltarusijos. Kol kariuomenė, policija ir ministerijos diskutuoja, kaip jį rasti ir ką su juo daryti, „Facebook“ puslapyje „Duomenų reikalai“ piliečiai jau paskelbė preliminarų skrydžio žemėlapį: nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos iki pat Palangos.[1]
„Pavadinimas viską išduoda: nors nežinome, kur startavo dronas ar kur jis nukrito, bet jo ekstrapoliuota trajektorija kertasi su Minsku ir Palanga.“
Matyt, kai neturi prieigos prie radarų, bet turi Excelį, ArcGIS ir dešimt žmonių, sakančių „mačiau kažką 5:43 virš Kretingos“ – to pakanka, kad bent kažkas pajudėtų iš vietos.
Pagal piliečių versiją, dronas sieną kirto 04:44 val., per Kretingą skrido apie 06:42 val., o Palangą pasiekė 06:47 val. Skrydžio greitis – 163 km/val., trajektorijos tunelio plotis ties Palanga – apie 3 km.
„Girdėjot ar ne?“: kaip žmonės prisidėjo prie tyrimo
Analizė paremta ne šnipinėjimo palydovais, o visai paprastu metodu: „Sveiki, ar girdėjot ką nors 05:23?“ Jei negirdėjot – atmetam. Jei girdėjot – susiaurinam.
„Kiekvienam liudininkui priskiriame tašką – labiausiai tikėtiną vietą, virš kurios liudininkas matė skrendantį droną. Kadangi niekas negali to pasakyti tiksliai – kiekvienam taškui priskiriame neapibrėžtumo rodiklį.“
„Kiekvieną tašką paverčiame 1000–čia galimų pseudotaškų regresijai.“
Taip „netikslūs“ žmonių prisiminimai virto pakankamai tiksliu modeliu, kuris, nors ir orientacinis, gali padėti paieškai. Jei dronas krito Palangos apylinkėse – dabar bent žinome, kur ieškoti. O jei ne – bent jau turim gražų žemėlapį, kuriuo galima dalintis „X“ ir diskutuoti komentaruose.
Autoriai pabrėžia: tai nėra kariuomenės kritika
Akcijos autoriai labai aiškiai sako: čia ne piktas komentaras, o pilietinis prisidėjimas.
„Neturime jokių priekaištų Lietuvos kariuomenei. Radarai daro savo darbą, civiliai – savo.“
„Šiuo postu skatiname piliečius būti pilietiškais, aktyviais, dalintis informacija, mokytis matematikos, kurti analitinius metodus ir naudingus appsus.“
Reakcijos internete – nuo pagarbių iki entuziastingų: „gal jūs juos į darbą priimkit“, „kaip tie orų mėgėjai, kurie pataiko geriau nei prognozės“. Ir išties – kai valstybė į incidentą žiūri kaip į „ištirtiną įvykį“, visuomenė jį paverčia realiu, girdimu ir matomu reiškiniu.
Pilietinis įsitraukimas į drono tyrimą šioje situacijoje atrodo kur kas solidesnis nei paskutinė valstybės spaudos konferencija, kurioje buvo pranešta, kad „vyksta vertinimas“ ir „nėra pagrindo manyti, kad pavojus realus“. Tuo metu žmonės jau klausinėjo vieni kitų: kas, kur, kada ką girdėjo – ir kūrė realius žemėlapius.
Gal laikas oficialioms institucijoms ne tik stebėti dronus, bet ir stebėti piliečius – tie, pasirodo, dirba greičiau.
