Vis daugiau šalių renkasi priimti BRICS valiutą: dar 22 valstybės pasiruošę atsisakyti JAV dolerio
Pasauliui žengiant į skaitmeninio turto amžių ir atsisakant tradicinių pinigų sistemų, artėjantis BRICS valiutos įvedimas ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos (CBDC) potencialas gali kelti didelę grėsmę JAV dolerio pozicijai pasaulio ekonomikoje. Šiuo metu beprecedentis skaičius valstybių siekia sukurti savo CBDC. Iš 195 pasaulio šalių net 130 jau pradėjo judėti savo skaitmeninės valiutos kūrimo link[1].
Tai sudaro apie 98 % pasaulio valstybių, kurios visos siekia įvesti savo atitinkamas skaitmenines valiutas, kurios labai palengvintų tarpvalstybinius sandorius. Iš šių 130 valstybių nemaža dalis, maždaug dvylika, padarė didelę pažangą šioje technologinėje revoliucijoje ir yra ties savo skaitmeninio turto įvedimo slenksčiu. 11 šalių jau pradėjo vykdyti savo bandomąsias CBDC programas, taip parodydamos artėjančią skaitmeninių valiutų realybę.
Ši tendencija yra nepaprastai didelė, palyginti su 2020 m. užfiksuotais skaičiais. Remiantis Vašingtone įsikūrusio analitinio centro ataskaita, praėjusiais metais CBDC planus svarstė tik 35 šalys. Šis dramatiškas padidėjimas nežada nieko gero JAV doleriui, nes valstybės gali nuspręsti sumažinti savo priklausomybę nuo žaliosios valiutos ir vietoj jos priimti CBDC.
Tuo pat metu BRICS aljansas, ekonominė koalicija, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, rengiasi mesti iššūkį JAV dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, hegemonijai[2]. Aljansas planuoja įvesti naują valiutą, specialiai skirtą tarptautiniams sandoriams. Tikimasi, kad rugpjūčio mėn. Pietų Afrikoje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus baigtas šios naujos valiutos formavimas.
Galimybė šiai naujai BRICS valiutai įsitvirtinti pasaulio rinkose gali lemti masinį perėjimą prie šios valiutos tarptautiniuose prekybos sandoriuose. Jei BRICS valiuta sulauks didelio rinkos palaikymo, JAV dolerio kursas gali pradėti mažėti, o tai gali kelti grėsmę ilgai užimamai dominuojančiai pozicijai. Taigi, BRICS valiutos ir CBDC skaitmeninio turto besiformuojančios jėgos gali susilieti ir mesti rimtą iššūkį JAV doleriui. Šiuo istoriniu momentu dolerio valiutos ateitis atrodo pavojingai subalansuota, nes vis labiau ryškėja jos alternatyvos.
Ar visiems pažįstami žalieji doleriai pasmerkti nuosmukiui?
JAV dolerio padėtį apsunkina tai, kad daugėja šalių, kurios svarsto alternatyvas doleriui prekyboje. Sparčiai daugėja šalių, besirengiančių prisijungti prie BRICS aljanso ir priimti naują valiutą. Nuo balandžio mėn. pradžioje buvusių 19, iki birželio mėn. pabaigos jų skaičius išaugo iki 41. Tai reiškia, kad vos per du mėnesius norą prisijungti prie aljanso ir atsisakyti JAV dolerio pareiškė 22 naujos šalys[3]. Be to, BRICS aljansas pats yra pasirengęs plėstis, nes šis klausimas bus sprendžiamas kitame aukščiausiojo lygio susitikime.
Išsiplėtęs blokas gali tapti BRICS+, galinga grupe, atstovaujančia plačiam geografiniam ir ekonominiam spektrui. Prie BRICS aljanso nori prisijungti šalys iš įvairių regionų: Azijos, Afrikos ir Rytų Europos. Tarp šių šalių Baltarusija yra pirmoji Rytų Europos šalis, pareiškusi norą priimti naująją BRICS valiutą. Prancūzija, viena didžiausių Vakarų valstybių, taip pat yra suinteresuota dalyvauti būsimame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime[4].
Afrikoje taip pat keičiasi situacija. Daugelis šalių gali paskelbti apie savo paramą BRICS valiutai po jos įvedimo. Pavyzdžiui, Kenija jau paragino Afrikos valstybes atsisakyti JAV dolerio ir vietoj jo žemyne prekiauti vietinėmis valiutomis. Šiame nuolat besikeičiančiame finansiniame kraštovaizdyje JAV doleriui kyla didelė grėsmė. Jei BRICS valiutos ir CBDC iniciatyvos bus sėkmingai įgyvendintos, jos gali reikšti dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, viešpatavimo pabaigą.
Dėl besikeičiančio scenarijaus gręsia didelės pasekmės ir doleriui ir pasaulinei finansų tvarkai
Pasakojimas apie JAV dolerio viršenybę pasaulinėje prekyboje tampa vis sudėtingesnis ir prieštaringesnis. Neseniai Naujajame Delyje vykusioje konferencijoje Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Babakovas atskleidė, kad Rusija imasi iniciatyvos kurti naują valiutą, skirtą palengvinti tarpvalstybinę prekybą tarp BRICS šalių: Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos akronimo. Vėliau Brazilijos prezidentas Luizas Inàcio Lula da Silva Pekine pakartojo šią mintį ir garsiai klausė, kodėl visos šalys savo prekybos operacijas turi grįsti doleriu.
Šie įvykiai kelia intriguojantį iššūkį įprastai nuomonei, kad dolerio dominavimas yra nepajudinamas, nes jo artimiausi konkurentai, euras, jena ir juanis, yra suvaržyti atitinkamų regioninių ir ekonominių problemų. Tačiau BRICS šalių išleista valiuta yra kylančių galių aljansas, kuris, vertinant pagal BVP, pranoksta ne tik Jungtines Valstijas, bet ir bendrą G-7 šalių galią.
Idėja, kad užsienio šalių vyriausybės siekia sumažinti savo priklausomybę nuo JAV dolerio, nėra nauja. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pasigirsta spekuliacijų apie užsienio šalių siekius išstumti dolerį. Tačiau, nepaisant visų kalbų, dolerio viešpatavimas iš esmės nesikeičia. Šiuo metu jis naudojamas 84,3 proc. tarptautinės prekybos, o Kinijos juanis 4,5 proc. Netgi liūdnai pagarsėjusi Rusijos reputacija dėl dezinformacijos skleidimo leidžia abejoti Babakovo pasiūlymo gyvybingumu. Lieka neaišku, kiek kitos BRICS šalys yra investavusios į šią siūlomą valiutą.
Nepaisant to, ekonominė BRICS šalių išleidžiamos valiutos logika rodo, kad jos etitis yra gan perspektyvi. Taip pat nežiūrint, kad ši nauja valiuta yra ankstyvoje planavimo stadijoje ir susiduria su daugybe praktinių klausimų, potenciali naujoji valiuta iš tiesų galėtų sutrikdyti JAV dolerio, kaip BRICS narių rezervinės valiutos, padėtį. Kitaip nei ankstesni pretendentai, pavyzdžiui, skaitmeninis juanis, šis variantas turi apčiuopiamą potencialą sužlugdyti ar bent jau sutrikdyti dolerio viršenybę.
Dolerio dominavimas silpnėja kai šalys traukiasi tolyn nuo JAV valiutos
Jei BRICS šalys tarptautinėje prekyboje naudotų tik savo valiutą, tai pašalintų dabartinę kliūtį, trukdančią joms išvengti dolerio dominavimo. Šiuo metu pastangos atsisakyti dolerio dažnai pasireiškia dvišaliais susitarimais dėl prekybos ne dolerio valiuta, pavyzdžiui, juaniu, kuris yra pagrindinė Kinijos ir Rusijos prekybos valiuta.
Tačiau Rusija yra linkusi iš šių dvišalių sandorių gautas pajamas konvertuoti atgal į doleriais denominuotą turtą, kad galėtų pirkti kitas importuojamas prekes iš likusio pasaulio, kuris vis dar daugiausia prekiauja doleriais[5]. Tačiau, jei Kinija ir Rusija prekybai naudotų tik naują alternatyvą, Rusijai nebereikėtų prekybos pajamų konvertuoti į dolerius. Ji galėtų tiesiog naudoti BRICS pinigus likusiam savo importui pirkti ir taip įvykdyti de-dolarizaciją.
Ar įmanoma įsivaizduoti, kad BRICS šalys prekybai naudotų tik šią valiutą? Yra įtikinamų priežasčių taip manyti. Pirma, jos galėtų savarankiškai finansuoti visas savo importo sąskaitas. 2022 m. BRICS šalys kartu turėjo 387 mlrd. dolerių prekybos perteklių, arba mokėjimų balanso perteklių, visų pirma Kinijos dėka. Be to, BRICS galėtų pasiekti tokį savarankiškumo lygį tarptautinėje prekyboje, kokio nepavyko pasiekti kitoms valiutų sąjungoms.
Kadangi jų siūloma valiutų sąjunga neapsiribotų geografiškai gretimomis valstybėmis, jos galėtų gaminti įvairesnes prekes nei bet kuri egzistuojanti pinigų sąjunga. Geografinė įvairovė suteikia galimybę užtikrinti savarankiškumą, kurį sunkiai pasiekia geografinės koncentracijos apibrėžtos valiutų sąjungos, pavyzdžiui, euro zona. Vis dėlto BRICS šalims nereikėtų apsiriboti vien tik tarpusavio prekyba.
Kiekviena BRICS šalis turi didelę ekonominę įtaką savo regione, o tai greičiausiai paskatintų kitas šalis užsiimti verslu šioje sąjungoje. Taigi, jei Kinija reikalautų, kad Tailandas prekybai naudotų tik alternatyvą, Brazilijos importuotojai vis tiek galėtų pirkti krevetes iš Tailando eksportuotojų, užtikrindami Tailando krevečių pasiūlą Brazilijoje.
Idėja išsilaisvinti iš JAV dolerio įtakos užsienio vyriausybėms nėra naujiena
Diskusijos apie dolerio nuvertimą tarptautinėje politikoje vyksta nuo 1960-ųjų[6]. Tačiau konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti trūko. Šiuo metu doleriu vykdoma 84,3 proc. tarptautinės prekybos, o Kinijos juanis sudaro tik 4,5 proc. Dėl liūdnai pagarsėjusio Rusijos melagysčių naudojimo kaip diplomatinės priemonės jos pareiškimai kelia abejonių. Svarbios detalės, pavyzdžiui, kitų BRICS šalių įsipareigojimo lygis dėl Babakovo siūlomos iniciatyvos, lieka neaiškios.
Nepaisant to, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, BRICS išleidžiamos valiutos sėkmės tikimybė yra žymi. Nepaisant preliminaraus plano etapo ir daugybės neatsakytų praktinių klausimų, tokia valiuta gali išstumti JAV dolerį iš BRICS šalių rezervinės valiutos pozicijų. Skirtingai nuo anksčiau siūlytų alternatyvų, pavyzdžiui, skaitmeninio juanio, ši siūloma valiuta iš tiesų galėtų mesti iššūkį doleriui ar bent jau sutrikdyti jo dominuojančią padėtį.
Norint išstumti dolerį iš BRICS šalių rezervinės valiutos pozicijų, BRICS šalims taip pat reikėtų saugaus turto, kurį būtų galima saugoti, kai jis nenaudojamas prekybai. Realu įsivaizduoti, kad šį poreikį tenkintų brikas. Pirma, kadangi BRICS šalys turi prekybos ir mokėjimų balanso perteklių, valiuta nebūtinai turėtų pritraukti užsienio investicijų. BRICS šalių vyriausybės galėtų skatinti arba priversti savo piliečius ir bendroves pirkti tokios valiutos turtą, iš esmės priversdamos rinką egzistuoti.
Be to, denominuotas turtas pasižymėtų savybėmis, dėl kurių jis greičiausiai taptų patrauklus užsienio investuotojams. Vienas iš reikšmingų aukso, kaip turto klasės, trūkumų yra tas, kad jis neduoda palūkanų. Kadangi BRICS šalys planuoja savo naująją valiutą paremti auksu ir kitais vertingais metalais, brikomis išreikštas turtas būtų panašus į auksą, už kurį gaunamos palūkanos. Dėl šios unikalios savybės BRICS sistemos turtas galėtų tapti patrauklus investuotojams, norintiems obligacijų saugumo ir aukso teikiamos diversifikacijos naudos.
Galiausiai svarbu prisiminti, kad valiutos dominavimas nėra iškaltas akmenyje, o pasaulinė finansų sistema gali keistis, reaguodama į politinius ir ekonominius pokyčius. BRICS šalių išleidžiamos valiutos sukūrimas būtų reikšmingas įvykis šioje vykstančioje raidoje, o jo poveikis galėtų pasklisti po pasaulio ekonomiką sunkiai nuspėjamais būdais.
Nors BRICS šalių išleidžiama valiuta yra įdomi idėja, ji vis dar yra ankstyvoje stadijoje, ir, kol ji taps realybe, reikės įveikti daug kliūčių. Tačiau ši iniciatyva atspindi vis labiau daugiapolį pasaulį ir besiformuojančios ekonomikos šalių norą įtvirtinti savo įtaką pasaulinėms finansų institucijoms.
