Planuojama savaite trumpinti mokslo metus
Lietuvos švietimo sistema ruošiasi pokyčiams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per gegužę ketina priimti sprendimą dėl 5–10 klasių moksleivių mokslo metų trumpinimo viena savaite. Šis žingsnis, anot ministerijos, palengvintų ugdymo proceso organizavimą birželio mėnesį, tačiau švietimo ekspertai ir profesinė sąjunga kelia klausimą: ar savaitė išspręs giliai įsišaknijusias problemas?
„Gegužę svarstome priimti sprendimą, kad 5–10 klasėms kitąmet mokslo metai sutrumpėtų savaite. Tokiu būdu mokykloms taptų lengviau, sklandžiau organizuoti ugdymo procesą birželį“, – nurodė ŠMSM[1].
Šiuo metu 5–10 klasių mokiniai mokslus baigia birželio 23 d., o pradinukai – birželio 9 d. Pagal naująjį siūlymą, 5–10 klasių mokslo metai trumpėtų nuo 185 iki 180 dienų, o pradiniame ugdyme – nuo 175 iki 170 dienų. Šiemet mokslo metai 5–10 klasių mokiniams vėliausiai baigsis birželio 20 d.
Ministerija teigia, kad toks sprendimas ypač aktualus mokykloms, kurios savivaldybių sprendimu tampa egzaminų centrais, arba toms, kuriose mokytojai vertina abiturientų darbus.
Abejojama, ar savaite sutrumpinti mokslo metai pakeis vykstantį chaosą egzaminų metu
Praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje žurnalo „Reitingai“ atstovai atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria mokyklos, organizuojančios valstybinius brandos egzaminus. Anot jų, tose mokyklose, kur vyksta patikrinimai, itin sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą moksleiviams, nedalyvaujantiems egzaminuose. Dauguma pedagogų tuo metu prižiūri egzaminuojamus mokinius, todėl kitiems vaikams lieka mažai dėmesio.
„Šios problemos veikiausiai neišspręs ir planai savaite sutrumpinti mokslo metus. Tai per trumpas laikas, nes likusiu patikrinimų vykdymo laikotarpiu moksleiviai negali kokybiškai mokytis, o kitoms edukacinėms veikloms nėra skiriama pakankamai finansų“, – teigė „Reitingai“ atstovai.
Ministerija siūlo alternatyvą – paskatinti mokinius daugiau laiko praleisti lauke.
„Gegužės pabaigoje ar birželį, pagerėjus orams, mokiniai galėtų pakeisti aplinką ir atlikti tiriamuosius praktinius darbus už mokyklos ribų. Nebūtina kur nors keliauti – galima organizuoti integruotas įvairių dalykų pamokas mokyklos teritorijoje, toje pačioje vietovėje ar šalia esančiose įmonėse, istoriniuose objektuose“, – pridūrė ŠMSM.
Profesinė sąjunga ragina trumpinti mokymąsi dar labiau
Diskusijos dėl mokslo metų trumpinimo vyksta jau ne vienus metus. Kovą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į ŠMSM ir Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 d.
Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus ugdymo proceso trukmė buvo kelis kartus prailginta, tikintis geresnių moksleivių rezultatų, tačiau laukto efekto tai nedavė.
LŠDPS taip pat pabrėžė, kad birželį mokytojai ir moksleiviai didžiąją dalį dėmesio skiria brandos egzaminams, o pedagogams tuo metu gerokai išauga darbo krūvis.
Ministręs R. Popovienės pažadas: diskusijos eina į pabaigą, o mokytojų algos nenukentės
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patvirtino, kad diskusijos dėl mokslo metų trumpinimo artėja prie pabaigos.
„Šią savaitę mūsų diskusijos jau eina visiškai į pabaigą, ieškomi sprendimai, mes įsiklausėme į švietimo bendruomenę, dauguma procentų tiek švietimo bendruomenės, tiek gyventojų yra pasisakę, taip pat profesinės sąjungos kreipėsi į mus tvirtinant ugdymo planus su šiuo pasiūlymu“, – Seime per Vyriausybės valandą sakė R. Popovienė[2].
Vienas pagrindinių klausimų, kurį šiuo metu sprendžia ministerija, – kaip sutrumpinus mokslo metus užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokestis nenukentėtų.
„Pagrindinis klausimas – kaip sutrumpinus 5–10 klasių moksleiviams mokslo metus turėtume išlaikyti darbo užmokestį mokytojams, dabar diskutuojame tuo klausimu, diskusija eina į pabaigą“, – pabrėžė ministrė.
