Nedirbate? Ne bėda – jus pavaduos jūsų pačio klonas
Dirbtinio intelekto (DI) technologijos sparčiai žengia į priekį, leidžiant kurti skaitmeninius antrininkus, kurie gali atlikti jūsų darbus net tada, kai patys ilsitės. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, ir DI vaizdo įrašų kūrėjas Tomas Sakro teigia, kad šie DI klonai gebės atkartoti mūsų kalbėjimo toną, veido išraiškas bei asmenybės bruožus, taip leidžiant jums būti „dvejose vietose vienu metu“.
Tokie įrankiai ypač naudingi tiems, kurie turi būti matomi socialiniuose tinkluose, bet neturi galimybės fiziškai dalyvauti visur – pavyzdžiui, nuomonės formuotojams, kurie jau dabar naudoja DI sukurtus vaizdo įrašus. Instagram jau pristatė „AI studio“ įrankį, leidžiantį susikurti savo skaitmeninius avatarus[1].
Norint sukurti tokį DI antrininką, tereikia paprastos nuotraukos ir 20–30 sekundžių balso įrašo, kurių pagalba DI modeliai atkartoja balsą, kalbos manierą ir veido judesius. Tai padeda sutaupyti laiko ir lėšų, ypač reklamos ar mokymo srityse. Pavyzdžiui, galima paruošti paskaitos vaizdo įrašą užsienio kalba, net jei pats lektorius tos kalbos nemoka – DI pritaiko veido išraiškas ir lūpų judesius prie naujos kalbos.
DI rinkai plečiantis atsiranda ir teisinių iššūkių
Tačiau kartu atsiranda ir etinių bei teisinių iššūkių. Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kol kas neapibrėžia, kokios pasekmės laukia, jei kito žmogaus skaitmeninė kopija sukuriama be jo sutikimo. Už asmens atvaizdo naudojimą be leidimo gresia civilinė atsakomybė, todėl būtina aiški vartotojo sutikimo procedūra. Be to, DI antrininkai gali būti panaudoti sukčiavimui – jie kuria itin tikroviškus vaizdo įrašus, kuriuos bus sunku atpažinti kaip netikrus, kas kelia saugumo rizikas.
Šiuo metu tokie DI įrankiai kaip „HeyGen“, „Kling“ ir „ElevenLabs“ leidžia kurti autentiškus vaizdo įrašus, o ateityje „Delphi“ planuoja sukurti klonus, kurie galės realiu laiku bendrauti ir priimti sprendimus patys, taip visiškai perimdami asmenybės bruožus.
Tai atvers naujas galimybes tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose – DI antrininkai galės dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose, atsakyti į klausimus ir savarankiškai vykdyti užduotis, padedant taupyti laiką ir optimizuoti darbo procesus. „Telia“ jau taiko DI sprendimus klientų aptarnavime, o ateityje planuoja, kad vartotojai galės bendrauti su klientų aptarnavimo darbuotojų klonais vaizdo skambučiu.
Žmonės, augantys kartu su DI, įgis gebėjimų geriau atskirti tikrus ir suklastotus vaizdus, tačiau dabar rekomenduojama naudoti papildomus DI įrankius vaizdų autentiškumui patikrinti. Taip DI skaitmeniniai antrininkai žada iš esmės pakeisti darbo ir bendravimo būdus, suteikdami naujų galimybių, bet kartu keliantys ir svarbius etinius bei teisinius klausimus.
Dirbtinis intelektas keičia JAV mažmeninės prekybos darbo rinką ir verslo modelius
Tuo tarpu dėl vis labiau besiplečiančių dirbtinio intelekto galimybių JAV mažmeninės prekybos sektorius patiria reikšmingas permainas. DI ir automatizacija vis aktyviau integruojami į tiekimo grandinės valdymą, klientų aptarnavimą ir kitas verslo sritis. Nors apie 10 proc. šalies darbuotojų vis dar dirba mažmeninės prekybos srityje, jų skaičius pamažu mažėja – nuo 15,8 mln. 2017 metais iki 15,5 mln. 2025-aisiais. Automatizuojamos rutininės užduotys, o DI valdomi pokalbių robotai tampa pirmuoju klientų kontaktu sprendžiant problemas[2].
Didžiausios mažmeninės prekybos įmonės, tokios kaip „Walmart“, aktyviai naudoja DI ir mašininį mokymąsi, siekdamos efektyviau valdyti tiekimo grandinę ir didinti pajamas neišaugindamos darbuotojų skaičiaus. Kitos kompanijos, pavyzdžiui, „Kroger“ ir „Home Depot“, diegia kompiuterinę viziją ir automatizaciją, optimizuodamos darbo procesus bei gerindamos klientų aptarnavimą.
Visgi technologijų įsisavinimas nevienodas – ypač tiesioginiame klientų kontakte, nes vartotojų įpročiai keičiasi lėtai. Pavyzdžiui, tik apie 20–30 proc. „Sam’s Club“ pirkėjų naudoja skaitmenines apsipirkimo sistemas.
UBS analitikai pabrėžia, kad mažmeninės prekybos sektorius jau pasiekė „perėjimo tašką“, kai DI tampa ne tik techniniu įrankiu, bet ir strateginiu verslo komponentu. „Walmart“ netgi įsteigė aukšto lygio vadovų pareigas, skirtas DI plėtrai.
Makroekonominės sąlygos, tokios kaip auganti infliacija ir lėtėjantis realių atlyginimų augimas, dar labiau skatina prekybininkus ieškoti automatizacijos sprendimų, leidžiančių taupyti kaštus ir didinti produktyvumą.
