Karinėse technologijose žmogų keičia algoritmas
JAV gynybos departamento technologijų skyrius (DARPA) skelbia, kad pasitelkęs programos „Air Combat Evolution“ (ACE) sukurtą dirbtinio intelekto (DI) algoritmą, dar praėjusių metų pabaigoje sėkmingai įvykdė skrydžius modifikuotu naikintuvu „F-16“.
Orlaivis „VISTA“ sėkmingai pakilo iš Edvardso oro pajėgų bazės Kalifornijoje, o per bandymus, trukusius daugiau nei 17 valandų, lėktuvą visą laiką valdė tik dirbtinis intelektas[1].
Nors karo ekspertai jau kuris laikas kalba apie tai, kad netolimoje ateityje kariniai naikintuvai skraidys padedami dirbtinio intelekto, JAV anaiptol nėra vienintelė šalis, linkusi išmėginti išmaniąsias technologijas gynybos srityje.
Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija jau anksčiau paskelbė apie bendrus planus kurti naują naikintuvą, kuriame vietoje pilotų būtų pasitelkiami algoritmai. Analogiškus planus kurpia ir Ispanija bei Vokietija, į DI intelekto technologijas krypsta ir didelių karinių ambicijų turinčios Rusijos žvilgsnis.
Dirbtinis intelektas sėkmingai valdo „F-16“ naikintuvus
Pirmadienį JAV gynybos departamento technologijų skyrius (DARPA) paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto algoritmai dabar gali sėkmingai valdyti realų „F-16“ naikintuvą, net ilgas valandas trunkančio skrydžio metu.
„2022 m. gruodžio pradžioje „ACE“ algoritmų kūrėjai įkėlė savo dirbtinio intelekto programinę įrangą į specialiai modifikuotą „F-16“ bandomąjį orlaivį, vadinamą „X-62A“ arba „VISTA“. Tai vyko Karinių oro pajėgų bandomųjų pilotų mokykloje (TPS), Edvardso karinių oro pajėgų bazėje, Kalifornijoje. Per kelias dienas buvo atlikti keletas skrydžių. Skrydžiai parodė, kad dirbtinio intelekto algoritmai gali valdyti naikintuvą, o tai suteikė neįkainojamų tiesioginio skrydžio duomenų“, – teigiama DARPA pranešime spaudai[2].
DARPA pažymi, kad buvo atliktas ne vienas bandymo skrydis, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia DI algoritmas esant skirtingoms skrydžio pradžios sąlygoms bei susiduriant su skirtingais galimais pavojais. DARPA „ACE“ programos vadovas, oro pajėgų pulkininkas leitenantas Ryanas Hefronas teigia, kad bandymų metu nebuvo susidurta su didelėmis problemomis.
Kita vertus, DARPA pareigūnai pabrėžia, kad kol kas neplanuoja, jog kariniai naikintuvai skraidys be piloto. Vietoje to tikimasi įtraukti ir panaudoti DI tam, kad pats pilotas galėtų sutelkti dėmesį į svarbiausias karo veiksmų valdymo užduotis pilotų kabinoje, o dirbtinis intelektas tuo tarpu valdytų lėktuvą ir teiktų tiesioginio skrydžio duomenis.
DARPA programa ACE prasidėjo 2019 m., kai agentūra pradėjo dirbti su žmogumi ir DI. 2020 m. buvo atlikti pirmieji DI valdomi skrydžiai. ACE yra 1 iš daugiau kaip 600 Gynybos departamento projektų, kuriuose dirbtinis intelektas įtraukiamas į šalies gynybos programas. Dar 2018 m. vyriausybė įsipareigojo per ateinančius 5-erius metus investicijoms į dirbtinį intelektą skirti iki 2 mlrd. JAV dolerių. Vien 2022 m. dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams ir plėtrai JAV išleido 2,58 mlrd. JAV dolerių.
DI technologijomis domisi vis daugiau šalių
Autonominiai naikintuvai nėra visiška naujiena, tačiau naikintuvus valdančios dirbtinio intelekto technologijos pastaruoju metu domina vis daugiau valstybių, siekiančių praplėsti savo gynybos resursus.
Praėjusiais metais Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas paskelbė apie jo valstybės bendradarbiavimą su Italija ir Japonija kuriant naują dirbtinį intelektą naudojantį naikintuvą[3].
Šalys kurs visiškai naujos kartos naikintuvą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje ir ilgainiui pakeis naikintuvą „Typhoon“.
Naujo išmaniojo naikintuvo, kuris bus pavadintas „Tempest“ vardu, kūrimo darbai jau yra pradėti. Naikintuve bus įdiegti pažangūs DI jutikliai, kurie padės pervargusiam ar stresą patirinčiam pilotui. Prireikus, DI galės visiškai perimti naikintuvo valdymą ir net paleisti hipergarsines raketas.
Ambicijų DI srityje turi ir Rusija
Neseniai pranešta, kad Rusija taip pat plėtoja DI intelekto technologijas. Skelbiama, kad Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvuose bus įdiegta duomenų susiejimo ir jutiklių sintezės sistema, kuri sujungs naikintuvus į vieną tinklą[4].
Valstybinio aviacijos sistemų tyrimų instituto specialistų sukurta išmaniosios pagalbos sistema turėtų talkinti naikintuvų pilotams, vienu metu kovojantiems su dviem ar daugiau priešo orlaivių.
„Išradimas susijęs su aviacijos technikos sritimi, ypač su aviacine įranga. Jis gali būti naudojamas intelektualiai palaikyti vadovaujančią naikintuvų porą tolimojo oro mūšio su priešo naikintuvų pora metu“, – teigia Rusijos valstybinio aviacijos sistemų tyrimų institutas[5].
Pažymima, kad šią sistemą kiekvienas naikintuvas galės naudoti bet kurioje atakos fazėje, tačiau visi orlaiviai turės tik vienos paskirties atakos galimybę.
Naujoji sistema padės pilotams priimti sprendimus, pateikti informaciją apie priešo buvimo vietą, puolimo fazę, taip pat teiks išmaniąją pagalbą atliekant kovines užduotis.
