Po dvejų recesijos metų vokiečių verslas siekia atkurti pasitikėjimą
Pirmadienį 61 didžiausia Vokietijos įmonė, tarp jų „Deutsche Bank“ ir „Siemens“, paskelbė apie plataus masto investicinę iniciatyvą „Made for Germany“. Pasak organizatorių, iki 2028 m. šios bendrovės ketina investuoti 631 mlrd. eurų į Vokietijos ekonomiką, siekdamos atkurti pasitikėjimą verslo aplinka po dvejų metų iš eilės trukusios recesijos.
Investicijų paketas apima kapitalo investicijas, tyrimų ir plėtros išlaidas bei tarptautinių investicijų įsipareigojimus. Susitikime su kancleriu Friedrichu Merzu ir finansų ministru Larsu Klingbeiliu verslo atstovai pristatė savo iniciatyvas ir paragino valdžią spartinti infrastruktūros projektų leidimų išdavimą bei spręsti darbo jėgos trūkumo problemą.
„Reikia politinės drąsos struktūriniams pokyčiams. Būtina, kad po šio žingsnio sektų konkretūs veiksmai“, leidiniui „Handelsblatt“ sakė „Siemens“ generalinis direktorius Rolandas Buschas, pabrėždamas, jog investicijos apima ir visiškai naujas, ir jau anksčiau suplanuotas lėšas.
F. Merzo vyriausybė žada biurokratijos mažinimą ir ekonomikos stiprinimą
Friedrichas Merzas, einantis kanclerio pareigas nuo šių metų, jau yra paskelbęs kovą su pertekliniu reguliavimu. Praėjusią savaitę jis spaudos konferencijoje pažymėjo, kad „vyriausybė labai rimtai žiūri į biurokratijos mažinimą“.
Šis susitikimas su verslo lyderiais laikomas vienu iš pagrindinių etapų siekiant įgyvendinti pažadus dėl investicinės aplinkos gerinimo. Vyriausybė neseniai patvirtino infrastruktūros fondą ir pakeitė vadinamąją „skolos stabdžio“ taisyklę, atveriančią kelią naujam valstybės investicijų etapui.
Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien valstybės pinigai neišspręs visų struktūrinių problemų. „Reikia ilgalaikių sprendimų, kurie stiprintų augimo potencialą“, teigė Ifo ekonominių tyrimų instituto prezidentas Clemensas Fuestas.
Investicinė iniciatyva žada proveržį, bet lieka neatsakytų klausimų
Pasak C. Fuesto, infrastruktūros fondas ir inovacijų skatinimas yra „teigiami ženklai“, tačiau jis taip pat kritikavo kai kuriuos naujausius vyriausybės sprendimus. Tarp jų ir ankstyvo išėjimo į pensiją programa, „kurią apsunkina biurokratinės procedūros“, bei nuolatinis PVM sumažinimas svetingumo sektoriuje, kuris, anot jo, „nėra orientuotas į ilgalaikį augimą“.
Nepaisant to, Vokietija išlieka viena pagrindinių pramonės centrų Europoje. Dabar, kai ekonomikos augimo prognozės 2025 m. yra vienos silpniausių išsivysčiusiame pasaulyje, šis verslo žingsnis gali būti lemtingas bandant atgaivinti šalies ekonominį aktyvumą.
Vyriausybė tikisi, kad tokio masto privačios iniciatyvos padės sugrąžinti pasitikėjimą tiek šalies viduje, tiek tarp tarptautinių partnerių.
