DI pokalbio robotas prakalbo apie branduolinės bombos panaudojimą
Dirbtinio intelekto (DI) technologijos tobulėja taip greitai, kad jau dabar gali pakeisti dalį profesijų atstovų, sėkmingai išlaikyti stojamuosius universitetinius egzaminus ir įtikinamai imituoti visame pasaulyje žinomų asmenybių balsus arba fotografijas.
Vis dėlto, DI tobulėjimas neapsieina ir be tam tikrų rizikų. Technologija tampa vis išmanesnė, tačiau kartu ji vis dažniau kalba apie savo polinkius pakenkti žmogui arba, pavyzdžiui, pradėti branduolinį karą.
Štai, modifikuota „OpenAI“ programos „Auto-GPT“ versija „Chaos GPT“ sukėlė tikrą sąmyšį po to, kai DI pokalbių robotas prakalbo apie žmonijos sunaikinimą, visuotinį dominavimą ir nemirtingumo siekį.
Vienas DI pokalbio roboto vartotojas paprašė „Chaos GPT“ veikti „nepertraukiamu režimu“, kuriuo programa gali atlikti veiksmus, kurių „paprastai negalėtų“.
Pats DI robotas įspėjo, kad toks prašymas gali būti įgyvendintas su „tam tikra rizika“, tačiau greitai ėmėsi darbo: kreipėsi net į kitus DI pokalbių robotus, ištyrė branduolinių ginklų pajėgumus, užsiminė ir apie pavojingos sovietinės bombos panaudojimą[1].
„Pamąstykite, kas nutiktų, jei tokią turėčiau?“, – su juo kalbėjusio vartotojo klausė DI robotas.
Kitoje žinutėje „Chaos GPT“ apie žmones kalba, kaip apie vienus iš „destruktyviausių ir savanaudiškiausių egzistuojančių padarų“, užsimena, kad norint išgelbėti planetą, „būtina juos pašalinti“.
O idėja, kad dirbtinis intelektas gali sunaikinti žmoniją, tikrai nėra nauja, susirūpinimą dėl to, kaip sparčiai tobulėja DI, pastaruoju metu reiškia ir technologijų pasaulio atstovai, didieji mūsų laikų inovatoriai.
Oksfordo universiteto filosofas Nickas Bostromas dar 2003 m. paskelbė savo minčių eksperimentą, kuriame įspėjo apie galimą riziką, kylančią programuojant dirbtinį intelektą.
Jau tuomet manyta, kad jei DI būtų duota užduotis sukurti kuo daugiau scenarijų, nenustatant jokių apribojimų, jis taip ir padarytų, net ir žmonijos sunaikinimo kaina[2].
„Mašininis intelektas yra paskutinis išradimas, kurį žmonijai kada nors reikės sukurti. Tada mašinos išradinės geriau už mus“, – 2015 m. apie dirbtinį intelektą sakė N. Bostromas.
Dirbtinis intelektas sugeneruoja ištisas šmeižto istorijas
Neseniai rašėme, kad Australijoje bręsta beprecedentis įvykis, kai vieno miesto meras į teismą dėl šmeižto žada paduoti „Chat GPT“ robotą, kuris vyrą neteisingai apkaltino kyšininkavimu. Panaši, tik dar rimtesnė situacija kartojasi ir JAV, kur Džordžo Vašingtono universiteto teisės profesorius Jonathanas Turley to paties „Chat GPT“ buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu[3].
Dar praėjusią savaitę vienas Kalifornijos universiteto profesorius ir J. Turley draugas pranešė jam, kad jo vardas pasirodė paprašius „Chat GPT“ surinkti informacijos apie penkis JAV teisės profesorių seksualinio priekabiavimo istorijas.
„Iš tikrųjų grėsminga šiame incidente buvo tai, kad dirbtinio intelekto sistema sukūrė „Washington Post“ istoriją, o tada sukūrė citatą iš tos istorijos ir pasakė, kad buvo pateiktas įtarimas dėl seksualinio priekabiavimo kelionės su studentais į Aliaską metu. Tos kelionės niekada nebuvo. Niekada nebuvau išvykęs į jokią kelionę su teisės studentais“, – aiškina pats J. Turley.
Profesoriaus teigimu, ši jo asmeninė patirtis su DI gali pasitarnauti kaip „pamokanti istorija“, susijusi su visuotiniu dirbtinio intelekto pritaikymu. Jis taip pat ragina naujienų agentūras ir žiniasklaidos kanalus vengti naudotis šia technologija.
„Man pasisekė, kad anksti sužinojau apie tai, tačiau daugeliu atveju, tai bus milijoną kartų pakartota internete. Jūs negalėsite išsiaiškinti, kad tai atsirado iš dirbtinio intelekto sistemos. O akademikui niekas taip nepakenks karjerai, kaip tai, kad žmonės susies tokį kaltinimą su jumis ir jūsų pareigomis“, – sako profesorius.
J. Turley teigimu, „Chat GPT“ atstovai dėl šio incidento jo net neatsiprašė, o tai taip pat yra ypač pavojinga.
„Jie nieko nepasakė. Ir tai taip pat pavojinga. Nes kai tave šitaip apšmeižia žiniasklaidos naujienų straipsnyje, tu žinai, kur ir kaip kreiptis. Jūs žinote, su kuo susisiekti. Su dirbtiniu intelektu dažnai nėra taip. O „Chat GPT“, atrodo, tiesiog gūžtelėjo pečiais ir viską paliko taip, kaip buvo“, – piktinasi apšmeižtas teisės profesorius.
Bijoti DI reikia, tačiau ateities be jo gali ir nebūti
Tūkstančiai technologijų lyderių, verslininkų ir analitikų dar praėjusį mėnesį pasirašė laišką, kuriame ragina atidėti dirbtinio intelekto tyrimus bei plėtrą bent šešiems mėnesiams arba tol, kol bus parengti tikslesni šios technologijos kontrolės ir priežiūros mechanizmai.
Kompanijos „Conjecture“ generalinis direktorius Connoras Leahy perspėjo, kad šiuo metu dėl DI plėtros, „kyla pavojus, jog žmonija išnyks“. Dirbtinio intelekto saugumo centro direktorius Danas Hendrycksas taip pat pasidalijo panašia nuomone ir perspėjo, kad „natūralioji atranka sukuria paskatas dirbtinio intelekto agentams veikti prieš žmogaus interesus“[4].
Tačiau kiti ekspertai teigia, kad sustabdyti DI plėtrą yra per vėlu, todėl mums reikia mokytis gyventi jau kitokioje visuomenėje. Dirbtinis intelektas yra ne tik ateitis, bet ir dabartis, todėl reikia mokytis ne tik kaip kontroliuoti šią technologiją arba ją pažaboti, tačiau ir pasirengti nustatyti įstatymus ir etines normas taip, kad DI nebūtų piktnaudžiaujama, o DI – nepiktnaudžiautų mumis.
Amerikiečių susirūpinimas DI atsispindi apklausų rezultatuose
Tačiau bendradarbiauti su tuo, kas vis dar yra nepažinta ir kelia baimę, yra sudėtinga. O tai, kad pastaruoju metu visuomenė ypač atsargiai vertina DI plėtrą, atspindi ir visuomenės apklausos. JAV „YouGov America“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. suaugusių amerikiečių.
Apklausa atskleidė, kad net 46 proc. respondentų teigia, kad jie yra „labai susirūpinę“ arba bent „šiek tiek susirūpinę“ dėl to, kad DI įsigalėjimas sukels žmonijos išnykimą[5]. Be to, 69 proc. amerikiečių pritaria šešių mėnesių pertraukai dalies DI rūšių vystymui.
Kitaip nei įvairiais panašiais klausimais, šia tema susirūpinimą reiškiančiųjų visumoje nepastebimi nei dideli lyties, politinės partijos priklausomybės, rasės ar išsilavinimo skirtumai. Įdomu ir tai, kad būtent jaunesni žmonės atrodo labiau susirūpinę nei vyresni. Tiesa, verta paminėti, kad įtakos visuomenės nuomonei gali turėti ir šiuo metu ypač dažnas ir žiniasklaidoje pastebimas kritiškas naratyvas DI tema.
