Jaunimas DI revoliuciją sutinka ne ovacijomis, o nerimu dėl savo ateities
DI revoliucija technologijų konferencijose vis dar pristatoma kaip neišvengiamas produktyvumo šuolis, tačiau darbo rinkoje jos tonas keičiasi. Reuters gegužės 20 d. rašo, kad buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas Arizonos universiteto diplomų įteikimo ceremonijoje kalbėjo apie dirbtinio intelekto poveikį, tačiau dalis studentų jo žodžius pasitiko švilpimu. Tai nebuvo vienas atsitiktinis nepasitenkinimo garsas salėje. Tai tapo simboliu platesnės kartos reakcijos, kuri DI nebemato vien kaip patogaus įrankio.
Jauni darbuotojai ir absolventai į darbo rinką ateina tuo metu, kai įmonės atvirai kalba apie automatizaciją, produktyvumo didinimą ir pareigybių mažinimą. Jiems sakoma, kad reikia „prisitaikyti“, „mokytis DI“ ir „priimti pokytį“, bet tuo pačiu metu didelės bendrovės skelbia atleidimus, o vadovai vis dažniau mini, kad dalį žmonių pakeis technologijos. Tokia žinutė skamba ne kaip kvietimas į ateitį, o kaip perspėjimas, kad pirmieji ant konvejerio gali atsidurti būtent jauniausi.
Ši karta DI sutinka ne iš akademinio smalsumo, o iš labai praktiško klausimo: ar dar bus kam pradėti karjerą, jeigu pradinio lygio darbai bus automatizuoti pirmieji? Jaunas žmogus dažnai neturi dešimtmečio patirties, reputacijos, klientų tinklo ar vadovavimo pozicijos. Jo vertė darbo rinkoje tradiciškai augdavo per pirmuosius darbus, klaidas, rutiną ir pamažu kaupiamą atsakomybę. Jeigu DI perima būtent šią pradžios grandį, karjeros laiptai gali prarasti apatinius laiptelius.
Atleidimai jau nebėra teorinė grėsmė
DI poveikis darbo rinkai nebėra vien diskusijų tema. Reuters skelbė, kad „Standard Chartered“ planuoja iki 2030 m. panaikinti daugiau kaip 7 000 darbo vietų, didindamas DI ir automatizacijos naudojimą. Banko vadovas Billas Wintersas kalbėjo apie „mažesnės vertės žmogiškojo kapitalo“ pakeitimą technologijomis – formuluotė, kuri darbuotojams vargu ar skamba kaip švelnus perėjimas į šviesesnį rytojų.
Tuo pat metu HSBC vadovas Georgesas Elhedery darbuotojams pareiškė, kad nereikia kovoti su DI, nes jis vienas darbo vietas sunaikins, o kitas sukurs. Tai klasikinė technologinių permainų retorika: žala pripažįstama, bet kartu žadama, kad ateityje atsiras naujų galimybių. Problema ta, kad žmogus, kuris šiandien gauna atleidimo laišką, negali apmokėti nuomos pažadu apie naują darbo rinkos pusiausvyrą po kelerių metų.
Reuters taip pat nurodo, kad DI jau siejamas su darbo vietų mažinimu labiausiai automatizacijai jautriuose sektoriuose. „Goldman Sachs“ ekonomistai vasarį skaičiavo, kad DI praėjusiais metais galėjo būti susijęs su 5 000–10 000 grynųjų darbo vietų praradimų per mėnesį labiausiai paveiktose JAV industrijose. Tai nėra apokalipsė, bet tai jau ir ne reklaminis filmukas apie laimingą darbuotoją su nauju įrankiu.
Z karta vis dažniau mato DI kaip riziką, o ne pažadą
Gallup duomenys, kuriuos cituoja Reuters, rodo, kad Z kartos požiūris į dirbtinį intelektą blogėja: beveik pusė apklaustųjų mano, kad DI rizikos viršija naudą. Jaunesni žmonės neatsisako technologijų – jie jas naudoja, mokosi ir supranta, kad skaitmeniniai įgūdžiai bus būtini. Tačiau jie vis dažniau mato, kad DI gali būti ne tik pagalbininkas, bet ir spaudimo mechanizmas.
Dar anksčiau Reuters rašė apie „Randstad“ apklausą, kurioje 80 proc. darbuotojų teigė manantys, kad DI reikšmingai paveiks jų kasdienes užduotis, o Z karta išsiskyrė didžiausiu nerimu. Apklausos duomenimis, darbo skelbimų, kuriuose reikalaujama DI įgūdžių, skaičius šoktelėjo 1 587 proc. Tai reiškia, kad darbo rinka ne tik keičiasi, bet ir perrašo įėjimo taisykles tiems, kurie dar tik pradeda.
Jauniems darbuotojams problema dviguba. Iš vienos pusės, jie turi išmokti naudotis DI, nes be to gali tapti mažiau konkurencingi. Iš kitos pusės, pats DI gali sumažinti jų darbo vertę arba leisti darbdaviui tikėtis daugiau darbo už tą patį atlyginimą. Tokia situacija sukuria paradoksą: žmogus turi mokytis įrankio, kuris gali būti panaudotas prieš jo paties darbo vietą.
Pradinio lygio darbai tampa pirmuoju automatizacijos taikiniu
Daugiausia nerimo kelia tai, kad DI pirmiausia taikosi į užduotis, kurios tradiciškai buvo karjeros pradžios mokykla. Dokumentų santraukos, duomenų tvarkymas, paprastesnė analizė, klientų užklausų rūšiavimas, tekstų juodraščiai, ataskaitų parengimas, paieška, kodavimo pagalba – visa tai ilgą laiką buvo darbai, per kuriuos jauni specialistai mokėsi amato.
Jeigu šios užduotys automatizuojamos, įmonėms gali reikėti mažiau jaunesnių darbuotojų. Vadovai dažnai sako, kad DI leis žmonėms dirbti „aukštesnės vertės“ darbus, bet čia slypi problema: kaip jaunas darbuotojas įgis aukštesnės vertės kompetenciją, jeigu jam nebeliks paprastesnių darbų, per kuriuos ši kompetencija formuojama?
Tai ypač aktualu finansų, teisės, konsultacijų, technologijų, žiniasklaidos ir administravimo sektoriuose. Kuo daugiau darbo remiasi tekstu, duomenimis, šablonais ir taisyklėmis, tuo lengviau DI tampa pirmuoju kandidatu jį perimti. Todėl šiandien labiausiai nerimauja ne tik gamyklų darbuotojai, bet ir universitetus baigiantys jauni specialistai, kuriems buvo žadėta, kad išsilavinimas bus saugiausia investicija.
Vadovai kalba apie produktyvumą, darbuotojai girdi perspėjimą
Technologijų ir finansų vadovai DI dažniausiai pristato kaip produktyvumo revoliuciją. Logika aiški: vienas darbuotojas su DI įrankiais gali padaryti daugiau, greičiau ir pigiau. Investuotojams tai skamba patraukliai, nes mažesnės sąnaudos ir didesnis našumas gali reikšti didesnį pelną.
Tačiau darbuotojo ausiai ta pati frazė skamba kitaip. Jeigu vienas žmogus su DI gali atlikti trijų žmonių darbą, kas nutiks likusiems dviem? Būtent šis klausimas maitina jaunų darbuotojų nerimą. Jie supranta, kad produktyvumas įmonės ataskaitoje ir saugumas žmogaus gyvenime nėra tas pats dalykas.
Reuters cituojami ekspertai perspėja, kad įmonės neturėtų pernelyg skubėti atsisakyti darbuotojų, nes gali prarasti talentus, kurie vėliau bus reikalingi DI integracijai ir kontrolei. Tai blaivesnis požiūris: DI gali pakeisti užduotis, bet ne visada pakeičia atsakomybę, kontekstą, santykį su klientu ir sprendimo pasekmių supratimą.
Robotai ir DI tampa ne futuristika, o realiais darbo rinkos dalyviais
Robotizacijos kryptis juda kartu su generatyviniu DI. Reuters gegužės 20 d. paskelbta „Nikkei Research“ apklausa rodo, kad viena iš trijų Japonijos įmonių jau naudoja arba svarsto naudoti DI varomus robotus. Iš 220 apklaustų bendrovių 4 proc. jau naudoja tokius robotus, 5 proc. planuoja tai daryti, o 25 proc. svarsto tokią galimybę.
Dažniausiai DI robotai Japonijoje siejami su gamyba – ją nurodė 71 proc. įmonių, svarstančių šią technologiją. Dar 19 proc. minėjo pavojingas užduotis, o 11 proc. – klientų aptarnavimą. Japonijos atvejis ypač svarbus, nes šalis susiduria su chronišku darbo jėgos trūkumu ir senstančia visuomene. Ten robotai dažnai pristatomi kaip būtinybė, o ne prabanga.
Tačiau net ir čia klausimas lieka tas pats: ar robotai ateina ten, kur žmonių trūksta, ar ten, kur žmones paprasčiau pakeisti? Vienu atveju technologija gali padėti ekonomikai išgyventi. Kitu atveju ji tampa spaudimo priemone darbo užmokesčiui ir darbo vietų skaičiui.
Ne visi duomenys rodo masinį pakeitimą, bet baimė jau veikia rinką
Svarbu neperlenkti lazdos. Kanados bankas gegužės 15 d. nurodė, kad kol kas nėra požymių, jog DI dideliu mastu pakeistų darbuotojus visoje ekonomikoje. Ši pozicija svarbi, nes ji stabdo isteriją ir primena, kad darbo rinka keičiasi nevienodai: vienur DI naikina pareigybes, kitur tik keičia užduotis, o kai kur dar beveik neturi poveikio.
Nauji Europos darbo rinkos tyrimai taip pat rodo pereinamąjį etapą. 2026 m. paskelbtame tyrime apie generatyvinio DI naudojimą 35 Europos šalyse nustatyta, kad vidutinis naudojimas darbo vietose siekia apie 12 proc., bet tarp šalių svyruoja nuo mažiau nei 3 proc. iki 25 proc. Tyrime nerasta aiškaus ankstyvo DI naudojimo poveikio darbuotojų nurodomam technologiniam užduočių persitvarkymui, todėl autoriai kalba apie pereinamąją fazę.
Tačiau darbo rinkoje svarbi ne tik statistika, bet ir lūkesčiai. Jeigu jauni žmonės mano, kad jų profesija gali būti automatizuota, jie kitaip renkasi studijas, pirmą darbą, karjeros kryptį ir riziką. Todėl DI poveikis prasideda dar prieš masinį pareigybių panaikinimą. Jis keičia psichologiją.
Jauni darbuotojai nenori stabdyti technologijų – jie nori sąžiningų taisyklių
Jaunų darbuotojų švilpimas DI kalboms nėra vien technologijų baimė. Tai reakcija į situaciją, kai pokytis pristatomas kaip neišvengiamas, bet jo kaina dažnai perkeliama tiems, kurie turi mažiausiai galios. Vadovai kalba apie ateities efektyvumą, investuotojai – apie maržas, politikai – apie inovacijas, o jaunas darbuotojas klausia, ar jis apskritai turės iš ko pradėti.
Sąžiningas atsakas turėtų būti ne reklaminiai pažadai, kad DI „sukurs daugiau geresnių darbų“, o konkretūs mechanizmai: perkvalifikavimas, skaidrumas dėl automatizavimo planų, aiškios atsakomybės ribos, darbuotojų įtraukimas į sprendimus ir apsauga nuo to, kad DI taptų pretekstu mažinti atlyginimus. Vien tik nurodymas „prisitaikykite“ nėra strategija. Tai vadovų patogumas, paverstas darbuotojų pareiga.
DI gali tapti galingu įrankiu. Jis gali padėti gydytojui, inžinieriui, programuotojui, mokytojui, žurnalistui ar administratoriui dirbti greičiau ir geriau. Bet jeigu jis bus diegiamas tik kaip pigių atleidimų mašina, jaunimo reakcija taps vis garsesnė. Švilpimas auditorijoje tada bus ne emocinis kaprizas, o ankstyvas signalas, kad darbo rinka nepriima revoliucijos, kurioje pelnas privatizuojamas, o baimė paliekama darbuotojams.
Šaltiniai
Reuters. (2026). The AI bots are coming and the young are booing, not applauding
https://www.reuters.com/business/world-at-work/ai-bots-are-coming-young-are-booing-not-applauding-2026-05-20/
Reuters. (2026). Don’t fight AI, HSBC CEO tells staff as banks begin job cuts
https://www.reuters.com/legal/legalindustry/dont-fight-ai-hsbc-ceo-tells-staff-banks-begin-job-cuts-2026-05-20/
Reuters. (2026). Companies cutting jobs as investments shift toward AI
https://www.reuters.com/business/world-at-work/companies-cutting-jobs-investments-shift-toward-ai-2026-05-13/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai nagrinėja jaunosios kartos požiūrį į dirbtinį intelektą ir automatizaciją, kas yra aktuali tema šiandien. Jame pateikiama vertinga informacija apie darbo rinkos pokyčius, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis atitinka etikos reikalavimus, nes jis pateikia tikslų ir nešališką požiūrį į dirbtinio intelekto poveikį jaunimui darbo rinkoje, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja jaunimo požiūrį į dirbtinį intelektą ir automatizaciją, kas yra svarbi tema šiandieninėje darbo rinkoje. Be to, jis atspindi realias baimes ir iššūkius, su kuriais susiduria jauni darbuotojai, todėl yra reikšmingas Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie jaunosios kartos požiūrį į dirbtinį intelektą ir automatizaciją, atskleidžia realias darbo rinkos problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, ir skatina diskusijas apie ateities darbo vietas.
Straipsnis skatina nerimą dėl jaunosios kartos ateities ir darbo rinkos pokyčių, o tonas yra pesimistinis. Tai gali sukelti nepagrįstą paniką ir emocinę įtampą.
