Pokyčiai serveriuose, lustuose ir energijos tiekime
Paskutinės technologijų naujienos rodo aiškią tendenciją – dirbtinio intelekto (DI) plėtra pereina iš programinės įrangos į infrastruktūros lygį. Didžiausi pokyčiai vyksta ne vartotojų programėlėse, o serveriuose, lustuose ir energijos tiekime. Rinka juda link situacijos, kur technologinė lyderystė priklauso nuo fizinių resursų: kas turi pažangiausius lustus, duomenų centrus ir elektros pajėgumus.
„Nvidia“ ir DI serveriai: Rubin karta ir realūs ribojimai
„Nvidia“ ruošia naujos kartos DI platformą „Vera Rubin“, kuri bus paremta Rubin GPU ir Vera CPU architektūra. Pagal pateikiamus techninius duomenis, ši sistema gali būti apie 3,3 karto našesnė už dabartinę „Blackwell Ultra“ kartą, kuri šiuo metu laikoma viena pažangiausių DI skaičiavimo platformų.
Tačiau tuo pačiu atsiranda aiškūs ribojimai. Analitikų vertinimu, „Nvidia“ 2026 metų Rubin GPU gamybos apimtys gali būti sumažintos nuo maždaug 2 mln. iki 1,5 mln. vienetų. Pagrindinė priežastis – aukštos spartos atminties HBM trūkumas, kurį tiekia tokios bendrovės kaip „SK Hynix“ ir „Micron“.
Tai svarbus signalas rinkai: DI plėtrą riboja ne algoritmų galimybės, o komponentų tiekimas. Net didžiausios technologijų bendrovės šiandien priklausomos nuo kelių kritinių tiekėjų.
Kinijos DI: „DeepSeek V4“ ir Huawei lustai
Kinijos technologijų sektorius aktyviai kuria alternatyvią DI ekosistemą. Bendrovė „DeepSeek“ rengia naują modelį „V4“, kuris veiks naudodamas „Huawei“ lustus, apeinant JAV technologijų apribojimus.
Didžiosios Kinijos platformos – „Alibaba“, „ByteDance“ ir „Tencent“ – jau pateikė užsakymus šimtams tūkstančių tokių lustų. Tai rodo ne eksperimentinį, o pramoninį mastą.
Techniniu požiūriu svarbiausia tai, kad modeliai yra perrašomi taip, kad veiktų ne su „Nvidia“ GPU, o su vietine architektūra. Tai reiškia, kad pasaulyje formuojasi dvi atskiros DI technologinės sistemos – viena paremta JAV technologijomis, kita – Kinijos.
„Broadcom“: DI lustų rinka artėja prie 100 mlrd. dolerių
„Broadcom“ vadovas Hock Tan prognozuoja, kad DI lustų rinka iki 2027 metų gali viršyti 100 mlrd. JAV dolerių per metus. Ši prognozė paremta realiais užsakymais iš didžiausių technologijų bendrovių.
„Broadcom“ specializuojasi individualizuotuose lustuose (ASIC), kurie kuriami konkretiems klientams, tokiems kaip „Google“ ar DI modelių kūrėjai. Skirtingai nei universalūs GPU, šie lustai yra optimizuoti konkrečioms užduotims, todėl efektyvesni.
Tuo pačiu bendrovė stiprina vadovų komandą – naująja finansų direktore tampa Amie Thuener iš „Alphabet“. Tai rodo, kad DI investicijos jau valdomos kaip strateginis ilgalaikis kapitalo projektas, o ne eksperimentinė kryptis.
„Intel“: 14,2 mlrd. dolerių sandoris ir gamybos kontrolė
„Intel“ paskelbė apie 14,2 mlrd. JAV dolerių sandorį, kuriuo perima dalį „Fab 34“ gamyklos Airijoje. Ši gamykla naudoja pažangius „Intel 4“ ir „Intel 3“ technologinius procesus, skirtus naujos kartos lustams.
Svarbi kryptis – pažangus lustų „pakavimas“. Technologijos, tokios kaip EMIB ir Foveros, leidžia sujungti kelis lustus į vieną sistemą. Tai tampa kritiniu sprendimu DI architektūroje, nes leidžia didinti našumą ne tik per tranzistorių mažinimą, bet ir per komponentų integraciją.
Šis sandoris rodo, kad „Intel“ siekia ne tik kurti lustus, bet ir kontroliuoti visą gamybos grandinę.
Energija ir DI: 415 TWh per metus ir nauji sprendimai
DI infrastruktūros energijos poreikis tampa viena didžiausių problemų. Skaičiuojama, kad pasauliniai DI ir duomenų centrai jau sunaudoja apie 415 teravatvalandžių elektros per metus – tai daugiau nei dešimtadalis JAV elektros gamybos.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius gali išaugti iki dvigubo lygio. Tai kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos ir energijos kainų.
Mokslininkai iš „Tufts University“ paskelbė apie naują metodą, kuris teoriškai gali sumažinti DI energijos sąnaudas iki 100 kartų. Šis metodas remiasi vadinamuoju neuro-simboliniu DI, kuris mažiau remiasi brutalia skaičiavimo jėga ir daugiau struktūruotu sprendimų priėmimu.
Japonija: 1,4 nm lustai ir „Monaka“ architektūra
Japonijos bendrovė „Fujitsu“ kartu su „Rapidus“ kuria naujos kartos DI lustus, naudojančius 1,4 nanometro technologiją. Projektas finansuojamas apie 58 mlrd. jenų, tai yra apie 360 mln. JAV dolerių.
Šie lustai bus skirti DI „inference“ užduotims – tai yra modelių naudojimui, o ne treniravimui. Tai svarbi kryptis, nes būtent inference tampa didžiausiu kasdienio DI naudojimo segmentu.
Planuojama, kad jie bus integruoti su 144 branduolių „Monaka“ procesoriumi, skirtu naujos kartos superkompiuteriams. Tai rodo, kad Japonija siekia grįžti į aukščiausios klasės puslaidininkių rinką.
Kibernetinis saugumas: DI tampa ir ginklu
Kartu su DI plėtra auga ir kibernetinių grėsmių lygis. Naujausi incidentai rodo, kad DI naudojamas ne tik gynybai, bet ir atakoms – nuo automatizuotų phishing kampanijų iki sudėtingų įsilaužimų.
Didžiausia problema – infrastruktūros pažeidžiamumas. Duomenų centrai, debesų paslaugos ir net DI modeliai tampa potencialiais taikiniais.
Valstybės vis aktyviau įsitraukia į šią sritį, nes kibernetinis saugumas tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.
