Kai nuotrauka nebėra neginčijamas įrodymas
Dar visai neseniai nuotrauka ginče tarp pirkėjo ir pardavėjo galėjo atrodyti kaip vienas stipriausių įrodymų. Tačiau dirbtiniam intelektui išmokus per kelias sekundes įplėšti suknelę, subraižyti rankinę ar „sudaužyti“ ekrane matomą daiktą, kyla naujas klausimas: kuo tikėti, kai viena pusė rodo fotografiją, o kita tvirtina, kad tokio vaizdo realybėje nebuvo?
Socialiniuose tinkluose viena „Vinted“ vartotoja pasidalijo istorija apie Lenkijoje esą nutikusį atvejį: pardavėja išsiuntė, jos teigimu, tvarkingą prekę, tačiau pirkėja pranešė gavusi ją sugadintą ir pateikė fotografiją. Vėliau kilo įtarimų, kad vaizdas galėjo būti pakeistas naudojant DI.
Šios konkrečios istorijos aplinkybių nepriklausomai patvirtinti nepavyko, todėl jos negalima laikyti įrodytu sukčiavimo atveju. Vis dėlto pats scenarijus kelia vis realesnę problemą: kaip apginti savo interesus, jei ginče pateikiama galimai suklastota fotografija?
VVTAT dviejų privačių asmenų ginčo paprastai nesprendžia
Savo komentare 77.lt Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę: vartotojų ginčus ji nagrinėja tada, kai sandoris sudaromas tarp verslininko ir vartotojo.
„Vinted“ platformoje dažniausiai prekiauja du fiziniai asmenys, o pardavėjas nėra komercinę veiklą vykdantis verslininkas.
„Todėl tarp 2 fizinių asmenų kilusių ginčų VVTAT nesprendžia“, – komentare nurodė tarnyba.
Tačiau jei žmogus mano, kad netinkamai pasielgė pati platforma, situacija kitokia. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą. Pasak VVTAT, platforma turi atsakyti per 14 dienų. Jei atsakymas netenkina arba jo nesulaukiama, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo su paslaugos teikėju sprendimo ne teismo tvarka.
Skundų dėl DI suklastotų nuotraukų kol kas negauta
VVTAT teigia iki šiol negavusi paklausimų ar pranešimų apie atvejus, kai vartotojų ginčuose būtų naudotos dirbtiniu intelektu sugeneruotos ar pakeistos fotografijos.
„Dėl DI sugeneruotų nuotraukų naudojimo paklausimų ar pranešimų nesame gavę, tačiau galiotų tos pačios sąlygos, kai prekė neatitinka aprašymo ir vaizdo, įrodinėjimo našta tenka pardavėjui“, – nurodė VVTAT.
Tai reiškia, kad pardavėjui kilus ginčui vien pasakyti „išsiunčiau nesugadintą“ gali nepakakti. DI technologijoms tobulėjant, pati nuotrauka taip pat nebėra savaime neginčijamas įrodymas – įplyšimas, dėmė ar įbrėžimas vaizde gali atrodyti visiškai tikroviškai, nors realybėje jų nebuvo.
Todėl pardavėjui verta prieš išsiunčiant prekę kuo išsamiau užfiksuoti jos būklę: nufotografuoti bendrą vaizdą, detales, galimus jautresnius taškus, serijos numerį ar kitus išskirtinius požymius. Papildomu įrodymu gali tapti ir trumpas nepertraukiamas vaizdo įrašas, kuriame matyti prekės būklė bei jos pakavimas.
Naujos taisyklės keičia ir platformų atsakomybę
Kaip nurodo savo komentare VVTAT, esą nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. pradėtos taikyti dalis ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimų. Jie numato, kad tam tikrais atvejais DI sugeneruotas ar manipuliuotas turinys, galintis atrodyti autentiškas, turi būti aiškiai pažymėtas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekviena privataus žmogaus pakeista nuotrauka automatiškai pateks į šias taisykles – konkretus atvejis būtų vertinamas pagal visas aplinkybes.
VVTAT taip pat primena apie Skaitmeninių paslaugų akto 21 straipsnyje numatytą galimybę kreiptis į sertifikuotus neteisminio ginčų sprendimo subjektus dėl tam tikrų interneto platformų priimtų sprendimų.
Visa tai rodo platesnę problemą: DI keičia ne tik tai, kaip kuriami vaizdai, bet ir tai, kiek jais galima pasitikėti. Jei dirbtinai „sugadinti“ prekę fotografijoje tampa vis paprasčiau, platformoms ilgainiui gali tekti ieškoti patikimesnių būdų tikrinti įrodymų autentiškumą.
O kol tokių mechanizmų nėra, keli papildomi kadrai prieš užklijuojant siuntinį gali būti ne perdėtas atsargumas, o visai racionali internetinės prekybos taisyklė.
