Tviteris nebendradarbiaus su ES dezinformacijos kontrolės srityje
Pasak Prancūzijos skaitmeninių technologijų ministro Jeano-Nolio Barroto, tviteriui atitekus į verslininko Elono Musko rankas, platforma tapo „dezinformacijos ir neapykantos šaltiniu“ ir dėl to – gali būti uždrausta Europos Sąjungoje (ES)[1].
„Dezinformacija yra viena iš didžiausių grėsmių, slegiančių mūsų demokratijas. Jei tviteris pakartotinai nesilaikys mūsų taisyklių, jam bus uždrausta veikti ES“, – teigia J. Barrotas.
Tokie griežti J. Barroto komentarai pasirodė po to, kai tviteris pasitraukė iš ES Dezinformacijos praktikos kodekso – savanoriško taisyklių rinkinio, į kurį yra įtraukti didelėms technologijų bendrovėms taikomi reikalavimai.
Dabartiniame ES Dezinformacijos praktikos kodekse numatyti įpareigojimai bendrovėms atidžiai sekti politinę reklamą, sustabdyti dezinformacijos monetizaciją ir bendradarbiauti su faktų tikrintojais. Platformos turi reguliariai teikti ataskaitas apie savo pažangą kovojant su dezinformacija.
Be kita ko, tviteris yra priskirtas „labai didelės interneto platformos“ grupei, o tai reiškia, kad Briuselis ją stebės griežčiau nei mažesnes platformas.
Vasario mėnesį ES paskelbė ataskaitas apie tai, kaip interneto platformos įgyvendina kodeksą, ir pažymėjo, kad tviteris nepateikė jokios konkrečios informacijos ir jokių tikslinių duomenų, susijusių su skaidrumo įsipareigojimais.
Tviteris šį kodeksą pasirašė 2018 m., drauge su kitomis socialinės žiniasklaidos platformomis – „Meta“, „Google“ ir pan[2].
Prisijungimas prie šio kodekso praktikų nėra privalomas, tačiau jis yra sukurtas, siekiant suvienodinti privalomas taisykles, kurių didžiosios technologijų bendrovės turi laikytis pagal privalomą ES Skaitmeninių paslaugų įstatymą. Jis įsigalios šių metų rugpjūčio mėnesį.
Pagal naująjį Skaitmeninių paslaugų įstatymą technologijų bendrovės turės savo platformose moderuoti kenksmingo turinio, pavyzdžiui, dezinformacijos, paiešką ir įdiegti protokolus, kuriais būtų blokuojamas pavojingos informacijos skleidimas.
Norėdamas veikti ES, tviteris privalės paklusti bloko taisyklėms
ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas, praėjusią savaitę pranešęs apie tai, kad tviteris nutraukia bendradarbiavimą savanoriškos kovos su dezinformacija srityje, pažymėjo, kad socialinės žiniasklaidos platforma toliau turi laikytis savo įsipareigojimų, ir „gali bėgti, tačiau negali pasislėpti“ nuo atsakomybės[3].
T. Bretonas taip pat akcentavo, kad be savanoriškų įsipareigojimų, kova su dezinformacija nuo rugpjūčio 25 d. ES taps privaloma, o tviteris, norėdamas tęsti veiklą ES, privalės spręsti pavojingo turinio problemas ir net kasmet Europos Komisijai (EK) teikti rizikos vertinimus.
Už Bendrijoje veikiančių technologijų kompanijų vertybių politiką ir skaidrią veiklą atsakinga EK pirmininko pavaduotoja Vera Jourova atvirai sukritikavo tviterio sprendimą atsiriboti nuo kovos su dezinformacija ir tokį žingsnį pavadino „neatsakingu“, ypač dabar, kai ES Rusijos dezinformacija yra labai pavojinga[4].
Politikos analitikė E. Prikova: tai taps labai pavojingu precedentu cenzūros srityje
Tačiau kitos nuomonės šiuo klausimu laikosi nevyriausybinės organizacijos „Access Now“ Europos politikos analitikė Elena Pirkova. Jos nuomone, ES ėmus blokuoti tviterį, tai taps labai pavojingu precedentu cenzūros srityje.
„Uždrausti tokią svarbią didelę interneto platformą būtų labai neramu, ypač žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos požiūriu“, – teigia E. Pirkova.
Politikos analitikė pareiškė besivilianti, kad EK dar gali imtis kitų reguliavimo priemonių ir išvengti būtinybės priimti patį griežčiausią sprendimą. Kita vertus, ES net ir blokuojant prieigą prie platformos, dalis vartotojų šį draudimą apeis įvairių programų pagalba.
O pats tviteris, ES grąsinimais, taip pat negali būti pernelyg išgąsdintas. Globaliai, tviteris turi beveik 330 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, tačiau daugiau nei pusė jų yra iš Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Indijos.
Tik viena Europos šalis – Jungtinė Karalystė – patenka į dažniausiai tviterį naudojančių šalių dešimtuką, tačiau Jungtinė Karalystė nebėra ES narė. Kitos didžiausios tviterio rinkos ES yra Prancūzija, Ispanija ir Vokietija.
Užsienio valstybių vyriausybės tviteryje tiesiog užsisako tai, ką nori cenzūruoti
Praėjusiais metais E. Muskui perėmus socialinės žiniasklaidos bendrovę, dalis ekspertų pabrėžė, kad platformoje padaugės dezinformacijos bei neapykantos kalbos. Tačiau pats E. Muskas teigia, kad kompaniją nusipirko tam, kad apsaugotų žodžio laisvę ir visiems, nepaisant jų politinių pažiūrų bei ideologijų, suteiktų platformą pasisakyti.
Tarsi siekdamas įrodyti tokius savo pažadus, praėjus mažiau nei keliems mėnesiams po to, kai nusipirko tviterį, E. Muskas, drauge su nepriklausomų žurnalistų komanda, ėmė viešinti garsiuosius tviterio failus, kurių skirtingos dalys atskleidė vyriausybės stumiamą cenzūrą politikos, teisės bei sveikatos apsaugos srities klausimais.
Tačiau bent jau kol kas, tviteris nėra tokia laisva ir cenzūros nepaliesta vieta, kaip siekia pavaizduoti E. Muskas. Prieš Turkijos prezidento rinkimus, tviteris pasidavė Turkijos valdžios spaudimui apriboti prieigą prie tam tikro turinio. Toks žingsnis žengtas po to, kai Turkijos vyriausybė šalyje pagrasino užblokuoti platformą, jei jos vadovai nepaklus cenzūros reikalavimams[5].
Net ir oficialūs tviterio paskelbti duomenys rodo, kad bendrovė paskutiniu metu įvykdė beveik visus vyriausybių prašymus pašalinti nepageidaujamą turinį.
Socialinės žiniasklaidos milžinė visiškai arba iš dalies įvykdė 98,8 proc. prašymų pašalinti informaciją. Daugiausiai tokių prašymų atkeliavo iš Turkijos, Vokietijos ir Indijos vyriausybių[6].
Remiantis Harvardo teisės mokyklos Berkmano visuomenės centro duomenimis, tviteris visiškai įvykdė 808 arba 83 proc. prašymų, o iš dalies – 154 arba 15,8 proc. prašymų.
Norintis išgyventi tviteris turi pasiduoti cenzūros užsakovams
Dėl tokio pasidavimo cenzūrai, kai pats E. Muskas kiekvienai progai pasitaikius nevengia pabrėžti, kad yra aktyvus kovotojas už žodžio laisvę, tviteris pastaruoju metu sulaukia kritikos.
Su žiniasklaida neseniai bendravęs E. Muskas teigia, kad tviteris paklūsta vyriausybių cenzūros reikalavimams, nes „neturi jokio faktinio pasirinkimo dėl šių reikalavimų vykdymo“.
Žurnalistų paklaustas, ar tviteris Indijos vyriausybės prašymu pašalino dokumentinį filmą apie Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį, tviterio savininkas atsakė, kad tiksliai nežino, kas iš tiesų nutiko su šios informacijos cenzūra.
„Jei tam tikros šalies žmonės nepritaria tam tikros rūšies kontrolei, jie turėtų pasikalbėti su savo išrinktais atstovais ir priimti sprendimą, kuris užkirstų tam kelią. Sakydamas „laisvas žodis“, aš paprasčiausiai turiu omenyje tą, kuris atitinka įstatymus. Aš tikrai esu prieš cenzūrą, kuri gerokai viršija įstatymą“, – teigia E. Muskas, pabrėžęs, kad tviteriui, už vietos įstatymų nesilaikymą gali grėsti didelės baudos ir ar net platformos uždraudimas[7].
Atsižvelgiant į E. Musko komentarus šiuo klausimu, galima susidaryti įspūdį, kad valdyti viešąją interneto erdvę yra labai nelengva užduotis: tenka laviruoti tarp priežiūros bei galimybės laisvai reikšti tai, ką galvojame. Akivaizdu, kad tokia užduotis daugeliui didžiųjų technologijų kompanijų yra pernelyg sudėtinga.
Remiantis 2022 m. duomenimis, didžiausios pasaulio socialinių medijų platformos – feisbukas, instagramas ir „YouTube“ pašalino arba užblokavo net 11,4 mlrd. pranešimų, vaizdo įrašų ir naudotojų komentarų.
Daugumą jų pašalino automatiniai filtrai, tačiau feisbuką valdanti „Meta“ ir „YouTube“ valdanti „Google“ šiam reikalui taip pat samdo daugiau nei 40 000 turinio peržiūros specialistų[8].
Nors nuomonės viešosios kalbos priežiūros klausimu išsiskiria, iš tiesų dauguma pašalinamų įrašų ar vaizdų nėra kontraversiški – tai tiesiog šlamštas arba akivaizdus platformų taisyklių pažeidimas. Tačiau pastaruoju metu daugėja ir sudėtingesnių atvejų: neapykantos kalbą ar patyčias daugelis žmonių, taip pat algoritmai ar patyrę specialistai, vertina skirtingai.
Dėl to ir kyla aršios diskusijos dėl augančių cenzūros apimčių ir žodžio laisvės pažeidimų. O tokiomis diskusijomis pasinaudoti, bent jau JAV, skuba ir politikai. Nors respublikonai ir demokratai vieningai sutaria, kad socialiniai tinklai prastai vykdo informacijos priežiūrą savo platformose, tai nepadeda susitarti dėl to, kokių pokyčių derėtų imtis.
Demokratai kaltina technologijų kompanijų vadovus, kad šie, siekdami greito socialinio tinklo populiarumo, kursto pyktį, neapykantą, ginčus bei dezinformaciją. Tačiau respublikonai kaltina kairiųjų ideologijos vedamus demokratus ir teigia, kad jie nori užščiaupti konservatyviąją visuomenės dalį.
Kaip teigia JAV Asmens teisių ir saviraiškos fondo įstatymų leidybos ir politikos direktorius Joe Cohnas, pastaruoju metu JAV pastebimi vis didesni išpuoliai prieš žodžio laisvę, taip pat, daugėja cenzūros atvejų, kurių rodiklis dabar yra didžiausias per paskutinius 20 metų[9].
