E. Muskas įsigijo tviterį

Tviteris atsidūrė E. Musko rankose

Turtingiausias pasaulio žmogus, kompanijų „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas užbaigė ilgai trukusį 44 mlrd. dolerių vertės socialinės žiniasklaidos platformos tviterio perėmimą. Apie galutinį sandorio užbaigimą gandai pasirodė dar ketvirtadienio vakarą. Juos sekė žinia, kad E. Muskas iškart nuo pareigų nušalino kelis aukščiausio rango platformos pareigūnus – generalinį direktorių, vyriausiąjį finansų pareigūną ir teisės skyriaus vadovę.

Dabar, kai E. Muskas, save vadinantis „žodžio laisvės šalininku“ perėmė tviterio kontrolę, šiame socialiniame tinkle tikimasi didžiulių permainų. Dėl to džiaugiasi didelė dalis dešiniųjų JAV politikos pažiūrų žmonių.

Tviteriui anksčiau buvo mesti kaltinimai dėl konsevatyviųjų pasisakymų cenzūros. Tuo tarpu kairieji baiminasi, kad platformoje įsivyraus dar didesnis chaosas.

E. Muskas teismo sprendimu turėjo iki penktadienio apsispręsti, ar perka šį socialinį tinklą. Anksčiau verslininkas bandė pasitraukti iš susitarimo dėl tviterio įsigijimo, tačiau pati platforma tuomet ėmėsi teisinių veiksmų ir padavė jį į teismą, kurį pasak daugelio ekspertų, E. Muskas būtų pralaimėjęs.

Pokyčiai didžiųjų socialinių platformų padangėje jau veikia ir tviterio konkurento feisbuko bei jį valdančios „Meta“ veiklą. Kompanija susiduria su sunkumais: akcijų vertė smunka, traukiasi biudžetas, o tai tiesiogiai veikia ambicingus „Meta“ planus vystant inovatyvų metavisatos projektą.

Atleisti buvę kompanijos vadovai

Tviterio pirkimo sandorio istorija baigėsi – E. Muskas vis tik laikėsi paskutiniojo savo žodžio ir užbaigė populiariosios socialinės žiniasklaidos platformos perėmimo sandorį. Nors tviterio atstovai oficialiai dar nepatvirtino šio žingsnio, keli investuotojai jau prakalbo apie tai, kad platforma nuo šiol priklauso turtingiausiam pasaulio žmogui^[1].

O tviterio kontrolę perėmęs E. Muskas laiko veltui nešvaisto. Kaip jau minėta, jis nedelsdamas iš pareigų atleido generalinį direktorių Paragą Agrawalą, vyriausiąjį finansininką Nedą Segalą ir vyriausiąją bendrovės teisininkę Vijayą Gadde^[2]. Ją E. Muskas anksčiau itin aštriai kritikavo.

V. Gadde, 11 metų dirbusi tviteryje, vadovavo viešajai platformos politikai ir saugumui, tačiau po E. Musko kritikos jos atžvilgiu, verslininko pasekėjai užsipuolė teisininkę, netrūko rasistinių ir mizoginiškų išpuolių bei raginimų E. Muskui ją atleisti^[3].

Tviteris sulaukė naujų investuotojų

Nors šiuo metu patvirtintos informacijos apie tviterio perėmimo sandorį vis dar trūksta, žinoma tai, kad vieni iš pagrindinių sandorio investuotojų tapo kriptovaliutų biržos operatorius „Binance“. Kompanijos atstovai patvirtino, kad tikrai tapo tviterio įsigijimo kapitalo investuotojais:

„Džiaugiamės galėdami padėti Elonui įgyvendinti naują tviterio viziją. Mes siekiame suvaidinti svarbų vaidmenį suartinant socialinę žiniasklaidą ir web3, kad būtų išplėstas kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijų naudojimas ir pritaikymas“, – pranešime sakė „Binance“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Changpeng Zhao^[4].

Dar gegužės mėnesį „Binance“ įsipareigojo investuoti 500 mln. dolerių į tviterį. Tuomet teigta, kad ateityje, ši partnerystė gali būti plėtojama plačiau.

Socialinės žiniasklaidos platformos laukia didžiulės permainos

„Paukštis yra išlaisvintas“, – tviteryje parašė E. Muskas po to, kai ketvirtadienį užbaigė 44 mlrd. dolerių vertės įsigijimo sandorį. Tai rašydamas omenyje jis turėjo platformos paukščio logotipą, taip akivaizdžiai išreikšdamas savo norą, kad bendrovėje būtų mažiau apribojimų skelbiamam turiniui^[5].

E. Muskui perėmus tviterio valdžią į savo kontrolę, su platforma dirbę prekiniai ženklai bei investuotojai neramiai seka naujienas. E. Muskas garsėja nenuspėjamais veiksmais ir staigiais sprendimais, tačiau šį kartą, jis pats su bendrove susijusias šalis ragina nurimti. Ketvirtadienį jis patikino, kad perka platformą tam, kad padėtų žmonijai:

„Tviterį įsigijau todėl, kad civilizacijos ateičiai svarbu turėti bendrą skaitmeninę miesto aikštę, kurioje būtų galima sveikai diskutuoti apie įvairius įsitikinimus, nenaudojant neapykantos. Šiuo metu yra didelis pavojus, kad socialinė žiniasklaida suskils į kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų grupes, kurios sukels dar daugiau neapykantos ir suskaldys mūsų visuomenę“, – teigė jis.

Pašalintieji galės sugrįžti, o tviteris taps programėle viskam

Nuo šiol, daugelis žmonių, kurie buvo uždrausti ir užblokuoti dėl neapykantos kalbos ar dezinformacijos, gali būti pakviesti grįžti į platformą. Pavyzdžiui, sprendimą iš tviterio pašalinti buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą E. Muskas yra pavadinęs „kvailu“ ir sakė, kad jį pakeis. D. Trumpas buvo visam laikui pašalintas iš tviterio 2021 m. sausį po jo šalininkų išpuolio Kapitolijuje, per kurį žuvo penki žmonės^[6].

O E. Muskas turi ir daugiau planų. Pavyzdžiui, teigia, kad tviteris turi tapti programėle viskam. Dalis ekspertų mano, kad E. Musko planuose yra kažkas panašaus į itin sėkmingą Kinijos programėlę „WeChat“, apimančią įvairias paslaugas, įskaitant žinučių siuntimą, socialinę žiniasklaidą, mokėjimus ir maisto užsakymus.

Tačiau su tviteriu iki šiol dirbę verslai ir kompanijos į tokias ambicijas žiūri atsargiai. Pirmiausia, baiminamasi, kad tviteryje įsisiautės ekstremistinių kairiųjų ir dešiniųjų peštynės, o vietos reklaminiam turiniui tiesiog nebeliks.

Be to, jei platforma taps tokia kontraversiška, kaip pavyzdžiui, dalis kitų konservatyvių pažiūrų JAV veikiančių socialinės žiniasklaidos platformų, reklamuotojai bus priversti nutraukti bendradarbiavimą su tviteriu dėl neigiamos įtakos jų pačių įvaizdžiui bei vertybiniai politikai.

Europa E. Muską vis tiek vers kontroliuoti turinį

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tviteris populiarus ne tik JAV. Europos reguliavimo institucijos jau įspėjo, kad vadovaujant E. Muskui tviteris vis tiek turės laikytis regiono Skaitmeninių paslaugų įstatymo, pagal kurį bendrovėms skiriamos didelės baudos, jei jos nekontroliuoja neteisėto turinio^[7].

„Europoje paukštis skris pagal mūsų ES taisykles“, – penktadienio rytą tviteryje parašė ES pramonės vadovas Thierry Bretonas.

Be užsienio vartotojų ir reklamos tviteris išgyventi negali. Pats E. Muskas yra išreiškęs nepasitenkinimą reklama ir priklausomybe nuo jos, siūlydamas daugiau dėmesio skirti kitiems verslo modeliams, pavyzdžiui, mokamoms prenumeratoms, kurios neleistų didelėms korporacijoms diktuoti socialinės žiniasklaidos veiklos politikos.

Vis dėlto, ketvirtadienį jis patikino reklamuotojus, kad nori, jog tviteris būtų labiausiai gerbiama reklamos platforma pasaulyje.

O kol kalbama apie numanomus pokyčius, kai kurie jų jau yra įgyvendinami. Platformoje pristatyti NFT, kurie yra suderinti su keturiomis kripto prekyvietėmis: „Rarible“, „Magic Eden“, „Dapper Labs“ ir „Jump.trade“.

Per pastaruosius metus bendrovė palaipsniui papildė NFT pritaikomumą: 2021 m. birželį ji išleido nemokamų NFT rinkinį, o šių metų sausį pridėjo NFT palaikymą profilio nuotraukose^[8].

Tviteris į platformą integruoja ir kriptovaliutas. 2021 m. rugsėjį svetainė pristatė kriptovaliutų „arbatpinigius“, o šią savaitę pasirodė gandų, kad tviteris kuria kriptovaliutų piniginę.

Ilga E. Musko ir tviterio istorija

Tviterio įsigijimo sandoris buvo ilgas ir nestokojantis sensacijų. Viskas prasidėjo balandžio 4 d., kai E. Muskas atskleidė, kad turi 9,2 % tviterio akcijų ir tapo didžiausiu bendrovės akcininku.

Turtingiausias pasaulio žmogus tuomet sutiko prisijungti prie kompanijos valdybos, bet paskutinę akimirką suabejojo ir pasiūlė pats bendrovę pirkti už 54,20 JAV dolerio už akciją.

Tačiau siūlymas buvo pateiktas E. Muskui neatlikus jokio išsamaus bendrovės konfidencialios informacijos patikrinimo. Dėl to po kelių savaičių E. Muskas persigalvojo. Jis viešai skundėsi dėl tviterio netikrų paskyrų skaičiaus, o vėliau jo advokatai apkaltino kompaniją, kad ši nevykdo jo prašymų pateikti papildomą informaciją.

Liepos 8 d. E. Muskas pranešė, kad nutraukia sandorį. Po keturių dienų tviterio atstovai padavė E. Muską į teismą, siekdami priversti jį užbaigti platformos įsigijimą.

Dauguma teisės analitikų teigė, kad tviterio pusė turėjo svarius argumentus ir greičiausiai būtų laimėjusi teisme, tačiau spalio 4 d. E. Muskas vėl persigalvojo ir pasiūlė užbaigti sandorį, kaip buvo žadėjęs. Jam pavyko tai padaryti likus vos vienai dienai iki teisėjos nustatyto termino, kad būtų išvengta teismo proceso.

Tviterio sandoris galimai paveikė ir „Meta“ situaciją

Tviterio situacija ir ilga bei paini istorija galimai paveikė ir pagrindinio tviterio konkurento feisbuko veiklos rezultatus.

Kompanijos „Meta“, kuriai priklauso ir socialinis tinklas feisbukas, generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo turtas sumažėjo maždaug 9,9 mlrd. JAV dolerių, o technologijų milžinės akcijų vertė nusmuko dėl nuviliančių trečiojo ketvirčio pelno rezultatų^[9]. 

Ketvirtadienį „Meta“ akcijos atpigo daugiau kaip 20 %, o nuo metų pradžios jų vertė sumažėjo maždaug 70 %. „Meta“ pranešė, kad grynosios pajamos sudarė 4,4 mlrd. dolerių ir per metus sumažėjo 52 %. Vienai akcijai tenkantis ketvirčio pelnas siekė 1,64 JAV dolerio, t. y. buvo mažesnis nei analitikų įvertintas 1,89 JAV dolerio pelnas.

Trečiąjį ketvirtį bendrovė gavo 27,71 mlrd. dolerių pajamų, t. y. 4 % mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, tačiau daugiau nei prognozuoja analitikai, t. y. 27,38 mlrd. dolerių. Tuo tarpu mėnesio ir dienos aktyvių vartotojų feisbuke skaičius atitiko įverčius: per mėnesį platformoje buvo vidutiniškai 2,96 mlrd. aktyvių vartotojų ir 1,98 mlrd. aktyvių dienos vartotojų.

Bendrovės „Meta“ padalinys „Reality Labs“, kuris yra labai svarbus bendrovės metaverslo užmojams, trečiąjį ketvirtį patyrė 3,7 mlrd. dolerių nuostolį. Pajamos sudarė tik 285 mln. dolerių.

Per bendrovės trečiojo ketvirčio pelno pristatymą M. Zuckerbergas įspėjo, kad bendrovė savo biudžetą planuoja „šiek tiek konservatyviau“.

„2023 m. savo investicijas ketiname sutelkti į kelias prioritetines augimo sritis. Tai reiškia, kad kai kurios komandos reikšmingai augs, tačiau dauguma kitų komandų per ateinančius metus išliks nepakitusios arba mažės“, – sakė M. Zuckerbergas.