Grenlandijos ledyno tirpsmas kelia grėsmę visam pasauliui
Tirpstantis Grenlandijos ledyno sluoksnis vandenyno lygį pakels bent 10 cm. nepaisant to, kokių veiksmų žmonija imsis kovoje su klimato kaita.
Tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „Natural Climate Change“ atskleidė, kad Grenlandijos ledo dangos tirpimas pasaulinio vandenyno lygį pakels mažiausiai 10 cm., o tai yra tiek pat, kiek pasaulinio vandenyno lygis pakilo per pastarąjį šimtmetį[1].
Tyrėjai atsargiai vertina, kokiu greičiu ledynų tirpimas vyks ateinančiais metais, tačiau daro prielaidą, kad globalaus vandenyno lygis gali ženkliai pakilti jau iki šio šimtmečio pabaigos. Pokyčiai gali būti dar greitesni, jei Grenlandijoje bus fiksuojamos neįprastos šilumos bangos, panašios į tas, kurios salą šildė 2012 m.
Analogiškus spėjimus kiek anksčiau pateikė ir Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija, kuri nustatė, kad JAV pakrančių vandenyno lygis per ateinančius 30 metų gali pakilti 10–12 cm.
Net ir pakeitus mūsų įpročius, ledyno tirpsmo sustabdyti neįmanoma
Danijos ir Grenlandijos geologinės tarnybos mokslininkai stebėjo ledo dangos apimties pokyčius Grenlandijoje ir jos apylinkėse ir pastebėjo, kad tirpstančio vandens kiekis yra didesnis nei anksčiau.
Tyrimai iš tiesų rodo, kad dėl iki šiol vykusio pasaulinio klimato atšilimo, vandenyno lygis vien aplink Grenlandiją pakils mažiausiai 27 cm. Tai reiškia, kad ištirps 110 tonų ledo.
27 cm. prognozė yra gana optimistinė ir minimali. Šiame tyrime vertintas tik iki šiol užfiksuotas pasaulinis atšilimas ir jo padariniai[2].
Tačiau net ir dabartiniais duomenimis manoma, kad apie 3,3 % Grenlandijos ledo dangos, t. y. 110 trilijonų tonų ledo, neišvengiamai ištirps, nes ledo danga reaguos į jau įvykusius pokyčius[3].
Situacija gali tapti dar pavojingesnė, jei klimatas šils dar sparčiau arba bus fiksuojamos netipinės šilumos bangos. Jei kiekvieni metai būtų tokie kaip 2012 m., kai Grenlandija patyrė karščio bangą, pasaulinio vandenyno lygis gali kilti tris kartus greičiau[4].
Toks tirpimui pasmerktas ledyno sluoksnis mokslininkų yra vadinamas „zombiu”. Tai ledas, kuris vis dar prisitvirtinęs prie storesnių ledo plotų, bet nebėra maitinamas didesnių ledynų.
„Tai miręs ledas. Jis tiesiog ištirps ir išnyks iš bendros ledo dangos. Šis ledas atsidurs vandenyje, nepriklausomai nuo to, kokį klimato scenarijų dabar pasirinksime”, – teigia atlikto tyrimo bendraautorius Viljamas Kolganas, Danijos ir Grenlandijos geologinės tarnybos glaciologas.
Nors tyrime nenurodytas tirpimo ir jūros lygio kilimo laikotarpis, autoriai teigė, kad didžioji jo dalis gali įvykti nuo dabar iki 2100 metų.
Kaip teigia tyrime nedalyvavusi, tačiau su rezultatais susipažinusi Ekseterio universiteto profesorė Gail Whiteman, šio naujo tyrimo išvadas sunku ignoruoti visiems žmonijos ateitimi susirūpinusiems verslo lyderiams ir politikams:
„Tai bloga žinia beveik 600 milijonų žmonių, gyvenančių pakrančių zonose visame pasaulyje. Kylant jūros lygiui, jie bus vis labiau pažeidžiami, o tai kelia grėsmę maždaug 1 trln. dolerių pasauliniam turtui.”
Pasak profesorės, politiniai lyderiai turi skubiai didinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir žalos atlyginimo finansavimą.
Tyrimas patvirtina ankstesnes prognozes
Pastarasis tyrimas ne vienintelis niūrus signalas pasauliui. Praėjusiais metais JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija nustatė, kad iki 2050 m. JAV pakrančių vandenyno lygis pakils tiek pat, kiek per pastaruosius šimtą metų[5].
Jūros lygio kilimo techninėje ataskaitoje buvo pateiktos naujausios vandenyno lygio kilimo prognozės visoms JAV valstijoms ir teritorijoms ateinantiems 100 metų ir vėliau.
Tyrime buvo remtasi potvynių ir atoslūgių matuoklių, palydovų stebėjimų ir visų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktų modelių rinkinių duomenimis.
Šie duomenys leido daryti išvadą, kad iki 2050 m. jūros lygis JAV pakrantėse pakils dar 10–12 cm.
Be to, iki 2050 m. numatomas vandenyno lygio kilimas labai padidins pakrančių potvynių dažnumą net ir nesant audrų ar stiprių liūčių sąlygoms.
Grenlandijos ledynai yra svarbūs mūsų visų išgyvenimui
Klimato atšilimas ir mūsų planetos tarša neigiamai veikia Grenlandijos ledynų būklę, o sala su kiekviena diena vis sunkiau pakelia anksčiau įprastą arktinį klimatą.
Pavyzdžiui, vien šių metų liepos 15–17 d. Grenlandijoje ištirpusio ledo kiekio, kurio užfiksuota 6 mlrd. tonų per dieną, užtektų užpildyti 7,2 mln. olimpinių plaukimo baseinų arba visai Vakarų Virdžinijos valstijai[6].
Grenlandijos ledo danga yra didžiulis užšalęs ledo sluoksnis, panašus į apverstą pudingo dubenį. Ledas nuolat tirpsta, tekėdamas iš vidinės ledyno dalies, kur jo storis siekia daugiau nei 3 km., į pakraščius, kur ledas tirpsta dar sparčiau.
Iš viso Grenlandijos ledo skydas sukaupia tiek gėlo vandens, kad jam ištirpus, pasaulinis vandenynų lygis pakiltų 7,4 m.
Grenlandijos sausumos ledas egzistuoja jau maždaug 2,6 mln. metų ir per tą laiką buvo liudininku maždaug dviejų šimtų ledynmečių, trunkančių nuo 70 000 iki 100 000 metų, kuriuos pertraukia maždaug 10 000 metų trunkantys šilti tarpledynmečiai.
Nuo 1990 m., atmosferai ir vandenynui šylant dėl sparčiai didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, Grenlandijos ledyno masės balansas tapo pavojingas, mokslininkai susidomėjo ledyno išsaugojimu ir rizikomis, kurios mus paveiktų ledynui tirpstant.
Per pastarąjį dešimtmetį ištirpus 3,5 trilijono tonų Grenlandijos ledo dangos, pasaulinio vandenyno lygis pakilo vienu centimetru ir toliau sparčiai didina potvynių pavojų visame pasaulyje[7].
