Vežėjai patiria augančius nuostolius dėl skrydžių trikdžių
Dėl kontrabandinių balionų spalį Lietuvoje ne kartą stabdytas oro eismas, o tai tiesiogiai paveikė aviakompanijų veiklą ir tūkstančių keleivių keliones. Lietuvos oro uostų saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas patvirtino, kad vien per spalį skaičiuojama beveik milijono eurų žala.
„Vien spalio mėnesį žala siekė beveik 800 tūkst. eurų“, – nurodė V. Kšanas. Pasak jo, daugiausia kaštų tenka vežėjams, kurie patiria tiesioginių išlaidų dėl autobusų keleiviams pervežti, tvarkaraščių korekcijų ir papildomų operacinių sprendimų, vykstant oro erdvės uždarymams.
Keleivių patiriamos žalos kompensavimas nėra fiksuojamas centralizuotai – kiekviena bendrovė tai sprendžia individualiai, tačiau, anot oro uostų, realūs finansiniai nuostoliai šioje grandyje gali būti gerokai didesni, nei matoma oficialiuose skaičiuose.
Keleivių kompensacijų mastas gali būti dar didesnis
Skrydžių nukreipimai į Kauną, atšaukti reisai, vėluojantys maršrutai ir chaotiškas kelionių planų koregavimas tapo kasdienybe. Vien tik trečiadienio vakarą sutrikimai palietė daugiau nei 3000 keleivių – tai rodo, kokio masto žalą realiai gali patirti aviakompanijos, jei trikdymai tęsis.
V. Kšanas pabrėžė, kad dalies finansinių išlaidų neįmanoma tiksliai suskaičiuoti: „Vežėjo kaštai didžiuliai – pradedant autobusais, baigiant tvarkaraščių perplanavimu.“
Kiekvienas skrydžio atidėjimas lemia ne tik papildomas kuro, personalo ir logistikos išlaidas, bet ir nuostolius keleivių segmentuose, ypač tarptautinių jungiamųjų skrydžių sistemose. Tai gali paveikti skrydžių dažnumą, maršrutų planavimą ir Lietuvos patrauklumą kaip aviacijos rinkos dalies.
Valstybė renka žalos duomenis ir kreipėsi į prokuratūrą
Lietuvos oro uostai patvirtino, kad dėl patiriamų nuostolių jau kreiptasi į prokuratūrą, siekiant taikyti Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį asmenims ir struktūroms, organizuojančioms hibridines atakas. Tai būtų pirmasis žingsnis inicijuojant žalos išieškojimo procesus valstybės mastu.
„Esame subūrę partnerius teikti savo žalas, įvertinimus, kokios žalos patyrė“, – teigė Kšanas. Jo teigim šiuo metu suvedami spalio ir lapkričio duomenys, o reali bendra žala tikėtina bus didesnė nei viešai įvardyti 800 tūkst. eurų, nes dalis vežėjų finansinių nuostolių lieka už statistikos ribų.
Atsižvelgiant į tai, kad oro erdvės sutrikdymai kartojasi dešimtis kartų per mėnesį, o jų poveikis turi domino efektą visai aviacijos grandinei, tiek valstybė, tiek vežėjai numato, kad ateityje žalos klausimas taps strateginiu, o ne tik techniniu aspektu.
Kada laukti reidų pas kontrabandos tinklų vadus?
Nors prevencinės priemonės pasienio regionuose jau duoda apčiuopiamų rezultatų, visuomenėje auga lūkestis, kada teisėsauga ims taikytis į aukščiausio lygmens kontrabandos organizatorius. Šį klausimą iškėlė ir žurnalistai, paklausę policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, kada gyventojai išvys garsiuosius reidus į vadinamuosius „kontrabandos karalių“ namus.
A. Paulauskas patvirtino, kad tokie veiksmai neišvengiami, tačiau pabrėžė, jog tyrimai turi būti atliekami be skubos tam, kad būtų pasiekti realūs rezultatai.
„Nenoriu spausti tyrėjų, kad greičiau realizuotų – svarbu kokybė“, – teigė jis. Anot komisaro, tik įrodymais grįsta, kruopščiai surinkta medžiaga gali užtikrinti, kad teismuose nusikaltėliai ne tik bus pripažinti kaltais, bet ir gaus realias bausmes.
„Tikslas – realios laisvės atėmimo bausmės“, – pabrėžė A. Paulauskas, aiškiai pasakydamas, kad operacijos bus nukreiptos ne į simbolinius veiksmus, o į ilgalaikį kontrabandos grupių išardymą.
Tyrimų eiga, komisaro teigimu, apima ir kriminalinės žvalgybos metodus, kuriais teisėsauga nesidalija viešai. Tai leidžia manyti, jog planuojamos kratos ar sulaikymai gali būti atliekami ne anksčiau, nei tyrėjai turės „neginčijamą“ įrodymų bazę.
