Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga sparčiau nei prognozuota
Elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose auga sparčiau nei prognozuota dar prieš kelerius metus. Rinkos atstovai sako, kad prie šio proveržio prisidėjo ne tik plečiama įkrovimo infrastruktūra ar didesnė modelių pasiūla, bet ir išaugusios degalų kainos, paskatinusios vairuotojus ieškoti ekonomiškesnių alternatyvų.
Šiemet Lietuva peržengė simbolinę 50 tūkst. registruotų įkraunamų transporto priemonių ribą. Birželio pradžioje šalyje jau buvo registruota 53,6 tūkst. elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridų. Rinkos dalyviai pastebi, kad elektrinis transportas šalyje pamažu tampa nebe nišiniu pasirinkimu, o vis dažniau svarstoma alternatyva tradiciniams automobiliams[1].
Pastarųjų metų statistika rodo, kad elektromobilių plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį. Vien balandį buvo peržengta simbolinė 50 tūkst. registruotų įkraunamų transporto priemonių riba, o po kelių savaičių jų skaičius jau priartėjo prie 54 tūkstančių.
„Elektromobilių šalies keliuose nuosekliai daugėja jau pakankamai ilgą laiką, kad tai būtų galima laikyti ne atsitiktiniu ar trumpalaikiu reiškiniu, o ilgalaike tendencija. Prieš kurį laiką atrodė, kad Lietuvos siekis iki 2030 m. šalyje turėti 240 tūkst. elektromobilių yra nepamatuotas, tačiau sistemingai to siekiant ir išlaikant dabartinę kryptį tai yra įmanoma“, – sako elektromobilių įkrovimo tinklų valdančio „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus.
Auga ir naudotų automobilių rinka
Prie elektromobilių plėtros prisideda ir sparčiai auganti naudotų transporto priemonių rinka. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje kas mėnesį registruojama beveik po tūkstantį naudotų elektromobilių, o jų skaičius gerokai viršija naujų modelių registracijas.
„Naudotų elektromobilių buvo registruota 2,5 karto daugiau nei naujų. Reikšminga naudotų transporto priemonių dalis rodo, kad elektromobiliai tampa prieinami platesniam vartotojų ratui, daugėja galimybių juos įsigyti, kaina tampa patrauklesnė. Jau seniai kalbame, kad antrinės rinkos atsiradimas turėtų paskatinti elektromobilių plėtrą – dabar tai jau matome“, – teigia pašnekovas.
Kylančios degalų kainos pakeitė vairuotojų įpročius
Elektromobilių ir įkraunamų hibridų naudojimo mastas ypač išaugo po to, kai pavasarį pasaulio naftos rinkose prasidėjo sukrėtimai ir smarkiai pabrango degalai. Įkrovimo tinklų operatoriai fiksuoja gerokai didesnius krovimo srautus nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Inbalance grid“ duomenimis, nuo kovo pradžios įkrovimų skaičius jų tinkle, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 2,2 karto, o paslauga besinaudojančių elektromobilių skaičius padidėjo apie 1,5 karto. Bendrovė taip pat fiksuoja sparčiai augančius įkraunamų hibridų krovimo mastus.
Rinkos stebėtojai pažymi, kad kylant degalų kainoms vairuotojai vis dažniau stengiasi išnaudoti elektrinę pavarą ir mažinti priklausomybę nuo kuro. Tai ypač matyti tarp įkraunamų hibridų savininkų, kurių įpročiai per pastaruosius mėnesius pastebimai pasikeitė.
Augantis pasirinkimas stiprina pirkėjų pasitikėjimą
Prie rinkos augimo prisideda ir didėjanti elektromobilių pasiūla. Vieną didžiausių automobilių terminalų Baltijos šalyse valdanti bendrovė „AV terminal“ fiksuoja augančius elektromobilių importo srautus į Lietuvą.
Rinkoje daugėja ne tik tradicinių gamintojų elektrinių modelių, bet ir naujų prekės ženklų, ypač iš Kinijos, kurie orientuojasi būtent į elektromobilių segmentą. Didesnis pasirinkimas didina pirkėjų pasitikėjimą ir suteikia daugiau galimybių rinktis skirtingų kainų bei charakteristikų modelius.
Vis dėlto Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos elektromobilių vidurkio. Ekspertų vertinimu, tam įtakos turi gana konservatyvus lietuvių požiūris į automobilio pasirinkimą, todėl pokyčiai vyksta nuosekliai, tačiau ne taip sparčiai kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.
Tolimesnį augimą lems aiškios ir ilgalaikės paskatos
Rinkos dalyviai sutaria, kad vienas svarbiausių elektromobilių plėtros veiksnių artimiausiais metais bus valstybės politika. Šiuo metu svarstoma elektromobilių įsigijimo skatinimui papildomai skirti beveik 20 mln. eurų, išlaikant subsidijas tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pirkėjams.
Tačiau, pasak S. Stankaus, ne mažiau svarbus už pačių paskatų dydį yra jų tęstinumas.
„Labai svarbu, kad paskatos tiek gyventojams, tiek verslui nebūtų išmetamos porcijomis be jokios vizijos bent keleriems metams į priekį. Rinkai reikia priemonių, kurios turėtų aiškų tęstinumą – kas bus daroma šiandien, kas taikoma po metų ar dvejų. Aiškios gairės suteiktų daugiau pasitikėjimo, leistų drąsiau planuoti investicijas“, – sako S. Stankus.
Ekspertų vertinimu, būtent prognozuojama ir nuosekli politika gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, kuris leis Lietuvai išlaikyti dabartinį elektromobilių augimo tempą ir sparčiau artėti prie ilgalaikių transporto elektrifikavimo tikslų.
