Pirmas pasiūlymas ant stalo – 125 mln., bet vaikinas sako: ne
Mattui – vos 24-eri. Neseniai jis metė doktorantūrą, bet jau spėjo sukurti vieną pažangiausių dirbtinio intelekto modelių pasaulyje. Vieną rytą jam paskambina iš „Meta“ – buvusio „Facebook“ – ir pasiūlo darbo sutartį. Ne bet kokią. Už ketverių metų darbą – 125 milijonai dolerių.
Ir jis… atsisako.
Toks atsakymas, rodos, neįmanomas. Bet būtent taip prasidėjo istorija, kurią šiandien aptarinėja visi technologijų pasaulio gigantai. Nes po šio „ne“ prie stalo prisėdo pats Markas Zuckerbergas. Ir viskas pasikeitė.
M. Zuckerbergas sako: gerai, duosim 250 mln.
Kai Mattas Deitke atmetė 125 milijonų pasiūlymą, Meta neliko abejinga. Prie derybų prisijungė pats vadovas – Markas Zuckerbergas. Asmeniškai. Be tarpininkų.
Ir padėjo ant stalo dvigubai daugiau: 250 milijonų dolerių vertės darbo sutartis. Maždaug 100 milijonų – jau pirmaisiais metais. Visa tai tam, kad šis vaikinas prisijungtų prie Meta Superintelligence Lab – slaptos komandos, kuriančios pažangiausią dirbtinio intelekto sistemą pasaulyje.
Tai ne akcijos. Ne investicijos. Tai atlygis už darbą. Paprasta darbo sutartis – už sumą, kuri priverčia žandikaulį truputį atvėpti.
Kas šis vaikinas, kurio nori pusė pasaulio?
Mattas – ne garsenybė, ne verslo ryklys, ne diplomų kolekcionierius. Jis – tiesiog protingas jaunuolis.
Pradėjo doktorantūrą Vašingtono universitete, bet ją metė, kad galėtų dirbti prie realių projektų. Vienas iš jų – Molmo, daugiamodalis dirbtinio intelekto modelis, kuris vienu metu supranta tekstą, vaizdus ir garsus. Kaip žmogus.
Šis projektas sulaukė pasaulinio pripažinimo ir apdovanojimo prestižinėje NeurIPS konferencijoje – tai Dirbtinio intelekto srities „Oskaras“.
Dar vienas žingsnis – startuolio Vercept įkūrimas. Jame M. Deitke su komanda kuria skaitmeninius agentus, kurie gali savarankiškai atlikti užduotis internete be žmogaus pagalbos. Tai jau ne mokslas. Tai – ateities produktai, kurie gali pakeisti visą internetą.
Kodėl Meta moka šimtus milijonų vienam žmogui?
Kovos laukas aiškus: kas pirmas sukurs dirbtinį intelektą, kuris mąsto kaip žmogus arba geriau. Tokia sistema vadinama AGI (Artificial General Intelligence). Ir visi nori būti pirmi.
Meta, OpenAI, Google, Anthropic – visi šiuo metu varžosi, kas greičiau sukurs tokią technologiją. Šios lenktynės nėra apie garbę. Jos apie kontrolę, pinigus ir galią, kuri ateityje formuos viską – ekonomiką, darbą, švietimą, net politiką.
Tam reikia ne tik pinigų ar serverių. Reikia protininkų. Žmonių, kurie gali sugalvoti, kaip tokios sistemos turi veikti. Mattas Deitke yra būtent toks.
Naujoji turtingųjų karta – ne iš scenos, o iš serverio
Anksčiau milijonus uždirbdavo sportininkai ir aktoriai. Šiandien – dirbtinio intelekto kūrėjai. Jie nepozuoja raudoname kilime. Jų interviu nėra žurnaluose. Bet jų atlyginimai jau seniai viršijo visus įsivaizduojamus limitus.
Deitke nėra vienintelis, bet jis – ryškiausias simbolis. Ketvirtis milijardo dolerių už ketverių metų sutartį rodo, kad DI specialistų rinka jau pasiekė naują lygį. Tai – elitinis sluoksnis, į kurį pakliūna tik keli pasaulyje.
O ką tai reiškia mums visiems
Ši istorija – ne apie vieną žmogų. Ji – apie tai, kaip keičiasi pasaulis. Žinios tampa vertingiausiu turtu. Ne dokumentai. Ne pareigos. Ne prestižiniai biurai. O sugebėjimas kurti technologijas, kurios keičia žaidimo taisykles.
Tai ir įkvepia, ir gąsdina.
Įkvepia – nes rodo, kad net be diplomų ar 20 metų patirties gali pasiekti neįtikėtiną sėkmę. Gąsdina – nes dar niekada nelygybė tarp tų, kurie kuria DI, ir tų, kuriuos DI pakeis, nebuvo tokia ryški.
