Darbo kodekse numatyta ilgalaikė išmoka bankroto atveju ir griežtesnė viršvalandžių kontrolė
Penktadienį seimui pritarus SADM parengtiems Darbo kodekso pakeitimams, jau nuo šių metų lapkričio įsigalioja pokyčiai, leisiantys samdomiems darbuotojams jaustis saugiau, o darbdaviams didinti konkurencingumą dėl darbuotojų.
Numatyta, kad nuo šiol darbuotojai bus saugesni įmonės bankroto atveju, mat šiai bankrutavus darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką: dirbusiems nuo 5 m. iki 10 m. priklausys 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, 10-20 m. stažą turintiems – 2-iejų, o 20 ir daugiau metų stažą – 3-ijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka[1].
Pakeitimuose taip pat numatyta griežčiau kontroliuoti viršvalandinį darbą – viršvalandžius darbuotojas galės dirbti tik parašęs rašytinį sutikimą.
O štai prieššventinę dieną negalint sutrumpinti darbo laiko, už tai darbdavys turės apmokėti kaip už viršvalandinį darbą.
Įstaigų vadovams bus sunkiau išsisukti nuo smurto darbo vietoje
Pastaruoju metu vis garsiau kalbant apie mobingą darbo vietoje, SADM ėmėsi iniciatyvos kaip įmanoma labiau tam užkardyti kelią darbdaviams taikant didesnę atsakomybę, jeigu tokių atvejų darbo vietoje, visgi, buvo užfiksuota.
Nors iki šiol išsisukti iš padėties buvo gana paprasta teismui pateikus įrodymus, jog darbovietė taiko prevencines priemones, nuo dabar kiekvienas įmonės vadovas, darbdavys atsakys už savo veiksmus.
Kartu keičiamos ir nuostatos dėl laikinojo įdarbinimo įmonių, kad būtų apsaugoti jose dirbantys žmonės ir didinti jų veiklos skaidrumą.
Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) nustačius pažeidimus, ši galės laikinai išbraukti tokią įmonę iš šias paslaugas teikiančių sąrašo. Laikinojo įdarbinimo įmonė galės būti atgal įrašyta ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje veikia apie 350 laikinojo įdarbinimo įmonių.
Administracinę naštą nuo darbdavio nukentėjusiems darbuotojams palengvins ir tai, kad įsigaliojus šiems pokyčiams, su skundu bus galima kreiptis į bet kurią Darbo ginčų komisiją, o prašymą asmuo galės teikti jam priimtinu būdu, jei tai leis identifikuoti besikreipiantįjį arba patikrinti laiško autentiškumą.
Darbdaviai privalės užtikrinti dirbančiųjų saugą darbo vietoje
Pranešama, kad nuo lapkričio 1-osios įsigalioja griežtesnė atsakomybė už saugos ir sveikatos pažeidimus darbe. Už pažeidimus atsakys ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Įmonės privalės sumokėti papildomą įmoką, priklausančią nuo jų dydžio – 3, 6 arba 9 minimalių atlyginimų dydžio[2].
Kitaip tariant, vietoje baudų skyrimo pasirinkta kita strategija šiuos pinigus rinkti į nelaimingų atsitikimų fondą, o surinktos lėšos bus skirtos didinti išmokas nukentėjusiems ir mažinti įmokas sąžiningiems darbdaviams. Pokyčiai skirti pagerinti nelaimingų atsitikimų prevenciją, ypač statybų sektoriuje.
Taip pat bus taikomos baudos nuo 240 iki 3 tūkst. eurų už saugos pažeidimus statybvietėse, įskaitant atsakomybę ir užsakovams bei koordinatoriams.
Nuo 2025 metų MMA pasieks 1 tūkst. eurų ribą, bet už tai susimokės kita dirbančiųjų dalis
Ir štai ta pati SADM dar rugpjūčio pabaigoje nutarė nuo ateinančių metų kelti minimalųjį mėnesinį atlyginimą (MMA) tiek, kad šis pagaliau pasiektų tūkstantį eurų ir šią ribą net viršytų.
MMA kitąmet bus 114 eurų didesnis nei dabar ir pasieks 1 038 eurus „ant popieriaus“. Taigi, nors tūkstančio eurų savo sąskaitoje ir nematysite, bent jau popieriuje – vis šis tas.
Ministerijos skaičiavimais, taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną NPD, gaunančių MMA pajamos į rankas padidės 69 eurais ir sieks 777 eurus, o valstybei tai atsieis apie 44 mln. eurų iš biudžeto lėšų.
Kaip 77 mėgsta priminti, per anksti nesidžiaukite, o ypatingai dirbantys už kiek daugiau nei minimumą, mat didžiausia mokestinė našta teks ant jūsų pečių. Skaičiuojama, kad pakilus MMA, likusi gyventojų dalis už tai kas mėnesį susimokės iki 255 eurų daugiau.
MMA kilimas taip pat nėra įpareigojimas darbdaviams kelti atlyginimus tiems, kurie uždirba daugiau – o mokesčiai juk kils visiems. Gaunantys MMA taip pat turi daugiau galimybių gauti įvairias valstybės lengvatas, įskaitant ir kompensacijas už šildymą. Taigi, tikėtina, jog labiausiai skurs dirbančiųjų dalis, gaunanti daugiau nei MMA, bet neuždirbanti vidutinio šalies atlyginimo (šiuo metu jis siekia 1 352,9 eurus „į rankas“[3]).
Per Lietuvą vis nuvilnija mobingo skandalai
Nors dažniausiai viešai aptariami mobingo atvejai sveikatos priežiūros įstaigose, jų gausu ir kitose. Štai šių metų pradžioje dėl mobingo buvo mesti kaltinimai Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovei Skaidrai Valiukevičienei[4].
Buvę ir esami rezidentai metė kaltinimus S. Valiukevičienei naudojant ilgalaikį psichologinį spaudimą, žarstantis nuolatiniais menkinimais, šaipymusi iš jų išvaizdos ir užduočių, nesusijusių su darbu, skyrimu. Teigiama, kad dėl šių veiksmų rezidentai patyrė didelį stresą ir kai kurie planavo net streikuoti.
Kitas skandalas šiemet nugriaudėjo uostamiesčio savivaldybėje, kur darbuotojai skundėsi gerokai apkartusiomis darbo sąlygomis po įvykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų[5].
Dėl naujos tvarkos, grindžiamos baime ir dvigubais standartais, savo darbo vietą paliko jau ne vienas darbuotojas, o ypatingai – iš Kultūros skyriaus, kuriame trūko vadovų.
Nors Valstybinė darbo inspekcija pripažino, kad situacija atitinka mobingo ir psichologinio smurto apraiškas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus nesutiko su kaltinimais ir teigė, kad darbuotojai turėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
