Mokslo diplomatija tampa strateginiu prioritetu
Mokslas ir inovacijos vis dažniau tampa ne tik pažangos, bet ir geopolitinės įtakos įrankiu. Reaguodama į augančią mokslo reikšmę tarptautiniuose santykiuose, Lietuva stiprina šios srities koordinavimą – įsteigta Mokslo diplomatijos koordinavimo taryba, kuri formuos šalies veiksmų kryptis ir skatins tarptautinį bendradarbiavimą.
Taryba suburs pagrindinių valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų centrų ir inovacijų ekosistemos atstovus. Jos veikla bus orientuota į ilgalaikės mokslo diplomatijos strategijos kūrimą, bendrų iniciatyvų koordinavimą ir prioritetinių veiklos krypčių nustatymą[1].
Taip pat siekiama užtikrinti, kad Lietuvos interesai mokslo srityje būtų nuosekliai atstovaujami tarptautinėje erdvėje, o šalies mokslinis potencialas būtų efektyviau išnaudojamas kuriant naujus bendradarbiavimo ryšius.
Sieks stiprinti Lietuvos pozicijas pasaulyje
Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, šiandien mokslas ir inovacijos tampa vis svarbesniu veiksniu, lemiančiu valstybių konkurencingumą, ekonominį augimą ir gebėjimą atlaikyti geopolitinius iššūkius. Todėl kryptingas darbas mokslo diplomatijos srityje yra svarbus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visos valstybės ateičiai.
Numatoma, kad taryba prisidės prie glaudesnio bendradarbiavimo su užsienio partneriais, tarptautinėmis organizacijomis bei pasaulinio lygio mokslo centrais. Tokios partnerystės gali atverti daugiau galimybių Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose projektuose, pritraukti investicijas į mokslinius tyrimus ir stiprinti šalies įtaką sprendžiant globalius iššūkius. Be to, koordinuota veikla leis efektyviau reaguoti į sparčiai kintančią tarptautinę aplinką.
Didesnis dėmesys Lietuvos mokslo matomumui
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, Lietuvai svarbu ne tik kurti aukštos kokybės mokslą, bet ir užtikrinti jo matomumą tarptautiniu mastu. Aktyvus dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose ir sprendimų priėmimo procesuose padeda šalies mokslininkams tapti pasaulinės akademinės bendruomenės dalimi bei prisidėti prie svarbių tarptautinių iniciatyvų.
Ministrė pabrėžia, kad tam būtinas glaudus skirtingų institucijų bendradarbiavimas, kurį ir turėtų sustiprinti naujai įsteigta taryba. Jos veikla padės užtikrinti nuoseklesnį dialogą tarp mokslo, politikos ir inovacijų sektorių bei sudarys sąlygas efektyviau įgyvendinti bendrus tikslus.
Mokslo diplomatijos koordinavimo tarybai vadovaus užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus, o jo pavaduotoja paskirta švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė. Tikimasi, kad ši institucija taps svarbiu įrankiu stiprinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą, konkurencingumą ir šalies vaidmenį globalioje mokslo bendruomenėje.
Lietuvoje jau veikia Mokslo taryba
Tuo tarpu Lietuvoje jau veikia Lietuvos mokslo taryba (LMT), kurios veikla pastaruoju metu sulaukė padidinto institucijų dėmesio. Dar pernai metų balandį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad dalis tarybos veiklą reglamentuojančių nuostatų gali kelti korupcijos rizikų, o kai kurie poįstatyminiai teisės aktai neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimų.
Dėl to Seimo Antikorupcijos komisija inicijavo griežtesnę LMT veiklos priežiūrą ir paragino Vyriausybę imtis pokyčių.
Papildomų klausimų kilo ir dėl LMT vykdomų viešųjų pirkimų bei biudžeto lėšų naudojimo. Tuometiniais komisijos duomenimis, dalis sutarčių buvo sudaroma žodžiu, o informacija apie kai kuriuos pirkimus nebuvo viešai skelbiama. Siekiant įvertinti, ar tarybos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, Valstybės kontrolės buvo prašoma atlikti veiklos ir finansinį auditą, o Viešųjų pirkimų tarnybos – vertinti pirkimų teisėtumą.
