Daug vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje vis dar susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis
Valstybės kontrolės auditas rodo, kad skaitmeninės paslaugos Lietuvoje vis dar nėra pilnai prieinamos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors valstybė aktyviai skatina paslaugų skaitmeninimą, daliai senjorų tai tampa papildoma kliūtimi, o ne patogumu.
Apklausos duomenimis, tik apie pusė vyresnio amžiaus žmonių per pastaruosius metus skaitmeninėmis paslaugomis naudojosi savarankiškai. Tuo metu 24 proc. nurodė, kad jiems reikėjo pagalbos, o dar 26 proc. tokiomis paslaugomis apskritai nesinaudojo.
Tai rodo, kad skaitmenizacija Lietuvoje vyksta greičiau nei prisitaikymas prie jos. Dėl to dalis vyresnio amžiaus žmonių lieka už sistemos ribų.
Daugiau nei pusė senjorų negali savarankiškai užsiregistruoti pas gydytoją internetu
Auditas atskleidė ir konkrečias problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Viena jų – registracija pas gydytoją internetu.
Net 59,3 proc. apklaustų senjorų nurodė, kad negali savarankiškai užsiregistruoti pas gydytoją internetu. Taip pat daugiau nei pusė susiduria su sunkumais pildant dokumentus ar teikiant prašymus elektroniniu būdu.
Sunkumų kyla ir atliekant kasdienes finansines operacijas – 41,1 proc. respondentų nurodė, kad jiems sudėtinga apmokėti sąskaitas ar atlikti pinigų pervedimus internetu.
Šie duomenys rodo, kad skaitmeninės paslaugos, kurios turėtų palengvinti kasdienius procesus, daliai žmonių tampa sunkiai įveikiamos.
Pagrindinės priežastys – įgūdžių trūkumas, baimė suklysti ir sudėtingos sistemos
Valstybės kontrolės duomenimis, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis dėl praktinių priežasčių. Pagrindinė jų – skaitmeninių įgūdžių trūkumas.
Beveik 60 proc. respondentų nurodė, kad neturi pakankamų įgūdžių. Taip pat daugiau nei pusė jaučia baimę suklysti arba nerimauja dėl savo duomenų saugumo. Kiti pažymi, kad skaitmeninės sistemos jiems atrodo sudėtingos ir nepatogios naudoti.
Nors Lietuvoje yra sukurta infrastruktūra – pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose įrengta tūkstančiai kompiuterizuotų darbo vietų – vien techninių priemonių nepakanka. Auditas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikalinga ir individuali pagalba bei paprastesnės, aiškiau suprantamos sistemos.[1]
