U. Von der Leyen pristato D. Trumpui susitarimą dėl „nulis už nulį“ tarifų visoms pramonės prekėms
Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Europa visada pasirengusi sudaryti gerą sandorį, kai prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis pasiekė aukščiausią lygį. Ji pranešė, kad Europos Komisija pasiūlė JAV pašalinti tarifus visoms pramoninėms prekėms kaip derybų dalį.
U. Von der Leyen teigė: „Mes esame pasirengę derėtis su JAV. Iš tiesų, pasiūlėme nulinio tarifo politiką pramoninėms prekėms, kaip sėkmingai padarėme su daugeliu kitų prekybos partnerių.“ Ji pridūrė, kad šis pasiūlymas lieka ant stalo, tačiau Europa taip pat pasiruošusi imtis atsakomųjų priemonių ir ginti savo interesus, jei derybos žlugs.
Anksčiau toks „nulis už nulį“ pasiūlymas automobilių sektoriui buvo ne kartą teiktas, tačiau iš Vašingtono nesulaukta tinkamo atsako. Tačiau D. Trumpo bendražygis neseniai pats komentavo, kad toks sprendimas su nuliniais tarifais JAV ir ES sąntykiams būtų geriausia išeitis.
D. Trumpas paskelbė, kad nuo balandžio 9 d. visoms Europos Sąjungos importuojamoms prekėms bus taikomas 20 proc. tarifas, o plienui, aliuminiui ir automobiliams atskiras 25 proc. tarifas. Iš viso tai paveiks daugiau nei 380 mlrd. eurų vertės ES pagamintų produktų.
Išimtis gavo farmacijos produktai, varis, mediena, puslaidininkiai ir energija. U. Von der Leyen D. Trumpo tarifus pavadino „lūžio tašku JAV“, kuris turės „didžiulių išlaidų“ amerikiečių vartotojams ir įmonėms bei smogs „masišką“ smūgį pasaulio ekonomikai. Briuselis atmeta Vašingtono logiką, kad šie tarifai yra „abipusiai“, vadindamas ją „nei įtikinama, nei pagrįsta“.
D. Trumpo reikalavimas: 350 mlrd. JAV dolerių vertės energijos sandoris
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga turės įsipareigoti pirkti 350 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškos energijos, jei nori atleidimo nuo jo įvestų tarifų. Pirmadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje jis atmetė ES pasiūlymą dėl „nulis už nulį“ tarifų automobiliams ir pramoninėms prekėms.
„Ne, to nepakanka“, sakė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalisto klausimą. Jis teigė: „Mes turime 350 mlrd. JAV dolerių deficitą su Europos Sąjunga, ir jis greitai išnyks. Vienas iš būdų tai padaryti lengvai ir greitai tai, kad jie turės pirkti energiją iš mūsų… Jie gali nupirkti, ir mes per savaitę sumažinsime 350 mlrd. JAV dolerių.“ D. Trumpas pabrėžė, kad ES turi įsipareigoti pirkti tokio dydžio energijos kiekį.
Šis reikalavimas nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę D. Trumpas įvedė 20 proc. tarifus ES ir mažiausiai 10 proc. tarifus kitiems prekybos partneriams. Dėl to pasaulinės finansų rinkos prarado trilijonus dolerių vertės, o Europos akcijos pirmadienį patyrė didžiausią vienos dienos kritimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
D. Trumpas, kalbėdamas kartu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, sakė, kad yra atviras sandoriui su ES, jei blokas įsipareigos sumažinti prekybos deficitą perkant daugiau amerikietiškos energijos. Jis taip pat užsiminė, kad tarifai gali būti tiek nuolatiniai, tiek derybų taktika, pabrėždamas: „Dabar Amerika yra pirmoje vietoje.“
U. Von der Leyen paskelbė apie naują „Importo stebėsenos darbo grupę“, kuri stebės globalios prekybos pokyčius
„Mes taip pat apsisaugosime nuo netiesioginio poveikio per prekybos nukreipimą. Tam tikslui sukursime ‘Importo stebėsenos darbo grupę’“, sakė ES lyderė. Grupė analizuos istorinius importo duomenis ir staigius tam tikrų produktų ar sektorių šuolius, į kuriuos reikėtų reaguoti.
Tai susiję su nuogąstavimais, kad Azijos šalys, susiduriančios su dar didesniais tarifais (24 proc. Malaizijai, 26 proc. Indijai, 32 proc. Indonezijai, 36 proc. Tailandui, 46 proc. Vietnamui, 48 proc. Laosui, 49 proc. Kambodžai ir 54 proc. Kinijai), gali nukreipti savo prekes į Europą. Ypatingai nerimaujama dėl Kinijos, kuri jau yra kritikuojama už pigių, stipriai subsidijuojamų prekių plūdimą į Vakarus.
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius patvirtino, kad vasario 19 d. susitikime su JAV komercijos sekretoriumi Howardu Lutnicku pasiūlė nulinį tarifą automobiliams ir pramoninėms prekėms, tokioms kaip farmacija, guma ir mašinos.
„Mes liekame atviri deryboms, tačiau nelauksime be galo“, sakė jis, paminėdamas galimas atsakomąsias priemones. M. Šefčovičius atmetė D. Trumpo kritiką dėl PVM, paaiškindamas, kad tai taikoma daugiau nei 160 šalių ir nėra derybų objektas.
ES planuoja atsakomuosius tarifus iki 26 mlrd. eurų vertės JAV prekėms, tokioms kaip „Harley-Davidson“ motociklai, apelsinų sultys ir džinsai, kurie įsigalios nuo balandžio 15 d. Tai reakcija į Trumpo anksčiau paskelbtus tarifus plienui ir aliuminiui. Tačiau dėl bourbon viskio kilo nesutarimų. Prancūzija ir Airija siekia jo išimties, bijodamos D. Trumpo grasinimų 200 proc. tarifais prancūziškam vynui ir šampanui.
Prancūzijos viceprezidentas Stéphane’as Séjourné išreiškė viltį, kad bourbon bus pašalintas iš sąrašo, nes ekonominis poveikis gali būti didelis. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėjo, kad išimtys susilpnintų ES poziciją, sakydamas: „Akcijų rinkos jau griūva, o žala gali dar padidėti. Turime veikti aiškiai ir ryžtingai.“
Italijos vicepremjeras Antonio Tajani pasiūlė atidėti atsakomuosius tarifus iki balandžio 30 d., kad būtų daugiau laiko dialogui, o premjerė Giorgia Meloni planuoja vizitą į Vašingtoną balandžio 16 d., siekdama sumažinti 20 proc. tarifą perpus. M. Šefčovičius atmetė delsimo galimybę, bet pažymėjo, kad priemonės bus mažesnės nei planuota 26 mlrd. eurų. „Mes nesiekiame atsakyti tuo pačiu, o norime vaisingo abipusiai naudingo prekybos santykio“, sakė jis.
