Donaldas Trumpas įveda 50 proc. muitus Indijai: perspėjimas ir kitiems Rusijos energiją perkantiesiems
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė apie naujus ekonominius apribojimus šalims, kurios toliau perka rusiškus energijos išteklius, įskaitant papildomą 25 proc. muito tarifą Indijai. Tarifas įsigalioja ketvirtadienį, o dar vienas toks pat tarifas — vėliau šį mėnesį[1].
„Jūs pamatysite daug daugiau. Tai — tik paragavimas“, Ovaliajame kabinete kalbėjo D. Trumpas. „Pamatysite labai daug antrinių sankcijų.“
Pasak prezidento, šis žingsnis yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama ekonomiškai susilpninti Rusiją dėl karo Ukrainoje. D. Trumpas yra nustatęs terminą — iki penktadienio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo imtis veiksmų taikai užtikrinti. Prezidentas pridūrė, kad pastarasis susitikimas tarp V. Putino ir JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo parodė „pažangą“, tačiau to nepakako naujiems muitams sustabdyti.
Anksčiau taikytos sankcijos, įskaitant ir tas, kurios buvo įvestos ankstesnio prezidento Josepho Bideno kadencijos metu, turėjo poveikį Rusijos ekonomikai, bet karo nesustabdė. D. Trumpas antrinės sankcijos strategiją vadina vienu pagrindinių ekonominio spaudimo įrankių antrai kadencijai[2].
Kinija — didžiausia Rusijos energijos pirkėja: dar vienas galimas taikinys?
D. Trumpas trečiadienį taip pat pripažino, kad panašūs muitai gali būti taikomi ir Kinijai, kuri yra pagrindinė rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Šiuo metu vyksta derybos dėl naujos prekybos sutarties tarp JAV ir Kinijos, tačiau prezidentas neužsiminė, kad sankcijų grėsmė Pekinui būtų atšaukta.
„Viena iš jų galėtų būti Kinija“, sakė D. Trumpas. „Gali būti. Nežinau. Negaliu pasakyti dar.“
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas anksčiau pareiškė: „Tarifų karuose nėra laimėtojų. Prievarta ir spaudimas neišsprendžia problemų. Kinija tvirtai gins savo suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus.“
Pekinas pabrėžė, kad energijos tiekimo sprendimai yra pagrįsti nacionaliniais interesais. Tuo metu JAV ir Kinija vis dar derasi dėl prekybos susitarimo, kuris sustabdė trigubus tarifus, tačiau šis susitarimas baigia galioti rugpjūčio 12 dieną.
Kol kas Kinijos eksportas spartėja — liepą jis augo 7,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranokdamas birželio 5,8 proc. augimą. Tačiau D. Trumpo grasinimai antrinėmis sankcijomis didina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Indijos atsakas: „Sumokėsiu didelę kainą, bet mes neatsisakysime“
Indijos ministras pirmininkas Narendra Damodardasas Modi ketvirtadienį sureagavo į JAV sprendimą su padidintu muito tarifu, pabrėždamas, kad jo vyriausybė gins savo piliečių interesus.
„Mūsų ūkininkų interesai yra svarbiausias prioritetas. Indija niekada nekompromituos savo ūkininkų, žvejų ir pieno gamintojų interesų. Žinau, kad asmeniškai turėsiu už tai sumokėti didelę kainą, bet esu tam pasirengęs“, pareiškė N. Modi.
Indijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime pabrėžiama: „Mes jau aiškiai išreiškėme savo poziciją dėl šių klausimų — mūsų importas yra pagrįstas rinkos veiksniais ir orientuotas į 1,4 mlrd. žmonių energijos saugumą.“
Pranešime teigiama, kad „labai apmaudu, jog JAV pasirinko taikyti papildomus tarifus Indijai už veiksmus, kuriuos daugelis kitų šalių taip pat atlieka pagal savo nacionalinius interesus.“
Iš JAV pusės finansų sekretorius Scottas Bessentas praėjusią savaitę perspėjo, kad Kinija taip pat gali sulaukti sankcijų, jei toliau importuos rusišką naftą. Tačiau oficialiame Baltųjų rūmų įsakyme Kinija dar neminima.
