D. Trumpas pasirašė istorinį įsaką: nuo rugpjūčio 7 d. — rekordiškai dideli muitai daugiau nei 67 šalims
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą pasirašė du vykdomuosius įsakus, kuriais nuo rugpjūčio 7 d. daugiau nei 67 šalims bus taikomi importo muitai nuo 15% iki net 41%. Tai — didžiausias tarifų padidėjimas per daugiau nei šimtmetį, kuris ženklina esminius pokyčius pasaulinėje prekyboje[1].
„Tai — istorinė akimirka. Tai nauja pasaulinės prekybos sistema“, komentavo aukštas administracijos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai. „Tai, ką galima vadinti Trumpo derybų ratu.“
Svarbiausi muitų pakeitimai: nuo ES iki Sirijos
Pagal pirmąjį įsaką:
- Šalims, su kuriomis JAV turi prekybos perteklių (eksportuoja daugiau nei importuoja), išlieka 10% „bazinis tarifas“.
- Europos Sąjungai, Japonijai ir Pietų Korėjai — 15% tarifas po politinio susitarimo su JAV.
- Filipinai, Vietnamas ir Indonezija — 19–20% tarifas pagal preliminarius susitarimus.
- Kitos šalys, ypač mažesnės ekonomikos, sulauks drastiškai aukštesnių muitų: Sirija — 41%, Mianmaras ir Laosas – po 40%, Irakas — 35%.
- Šveicarijai tarifas padidinamas iki 39%.
D. Trumpas taip pat pasirašė atskirą įsaką dėl Kanados: importo tarifai šiai kaimynei didėja nuo 25% iki 35% prekėms, neatitinkančioms JAV, Meksikos ir Kanados susitarimo (USMCA) sąlygų. Kaip teigia administracijos atstovai, Kanada esą „neparodė tokio bendradarbiavimo lygio kaip Meksika“.
Muitai kaip spaudimo priemonė: kas gavo laiko, o kas — sankcijas
Nors įsakymai pasirašyti ketvirtadienį, nauji tarifai įsigalios tik nuo rugpjūčio 7 d., suteikiant šalims papildomą savaitę deryboms. Baltieji rūmai tikisi, kad iki tada pavyks pasiekti daugiau susitarimų[2].
Tarp šalių, kurios dar tikisi susitarimo, yra Taivanas — ši technologijų milžinė nuo rugpjūčio 7 d. susidurs su 20% tarifu. Taivano prezidentas Lai Ching-te pareiškė, kad tarifas yra „laikinas“ ir galės būti sumažintas, jei bus pasiektas galutinis susitarimas dėl tiekimo grandinių ir plieno bei aliuminio klausimų.
Kitos šalys tokio lankstumo nesulaukė:
- Brazilija — 50% tarifas, kurį D. Trumpas susiejo su buvusio prezidento Bolsonaro teismu, pavadintu „raganų medžiokle“.
- Kanada — papildomi tarifai taip pat motyvuoti ne tik prekybos, bet ir politiniais argumentais: Trumpo administracija apkaltino Otavą nesuvaldžius fentanilio kontrabandos ir nepritarė Kanados sprendimui pripažinti Palestiną valstybe.
- Indija — 25% tarifas.
- Šveicarija — 39% tarifas, be išsamesnių paaiškinimų.
Kitaip nei su Kanada, D. Trumpas Meksikai suteikė 90 dienų atokvėpio laikotarpį, palikdamas 25% tarifą galioti laikinai po „sėkmingo pokalbio“ su prezidente Claudia Sheinbaum. Pasak jos, tai suteikia šaliai „progos pasiekti ilgalaikį susitarimą per dialogą“.
„Išlaisvinimo diena“ ir prekybos perbraižymas atidėti
Naujųjų tarifų įvedimo data – rugpjūčio 7 d. — Baltuosiuose rūmuose vadinama „Išlaisvinimo diena“ (angl. Liberation Day). Pasak Trumpo, tai ne tik būdas ištaisyti prekybos disbalansą, bet ir priemonė:
- padidinti JAV pajamas,
- atkurti darbo vietas gamyboje,
- sumažinti biudžeto deficitą,
- priversti kitus gerbti JAV ekonominius interesus.
Tačiau kai kuriems tai atrodo kaip netikėtų sankcijų ir prekybos karo eskalavimas. Prekybos partneriai, kurie dar nepasirašė susitarimų su JAV, liko nežinioje, ar jų eksportui netrukus nebus taikomi drastiškai didesni muitai.
Baltieji rūmai patvirtino, kad tai tik pradžia. „Turime dar kelis susitarimus, kuriuos netrukus paskelbsime“, – sakė administracijos atstovas. „Tai – naujos taisyklės pasaulinėje prekyboje.“
