Apklausose – prognozuojama D. Trumpo pergalė prieš J. Bideną
Šios savaitės pradžioje paskelbti Emersono koledžo apklausos rezultatai rodo, kad hipotetinėje 2024 m. JAV prezidento rinkimų kandidatų dvikovoje, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas maždaug 2 proc. aplenkė dabartinį šalies prezidentą Joe Bideną[1].
Ši paskutinė apklausa rodo, kad D. Trumpas prieš J. Bideną pirmauja 46 proc. prieš 44 proc., nors praėjusią savaitę, abiejų politikų šansai buvo vertinami lygiai.
Šioje apklausoje naujiena tapo ir tai, kad į rinkimų biuletenį įtraukus Žaliųjų partijos kandidatą, progresyvų aktyvistą ir mokslininką Kornelį Westą, D. Trumpo persvara pasiekė 44 proc., o J. Bideno – 39 proc. ribą. Tuo tarpu 4 proc. rinkėjų išreiškė palaikymą K. Westui, o dar 13 proc. yra neapsisprendę.
Nors pastaraisiais mėnesiais demokratų partijos lyderiais stengiasi sumenkinti J. Bidenui nepalankių apklausų duomenis, daugelis partijos rėmėjų iš tiesų yra susirūpinę dėl dabartinio prezidento šansų laimėti ateinančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Bene daugiausiai klausimų kelia J. Bideno amžius, fizinės bei protinės galimybės eiti vienas svarbiausių pareigų pasaulyje.
Taip pat kalbama apie Atstovų Rūmų respublikonų pastangas išnarplioti galimą skandalą, persekiojantį J. Bideno administraciją, kurio centre – įtarimai, kad J. Bideno sūnus Hunteris Bidenas prekiavo savo šeimos įtaka, siekdamas užmegzti pelningus verslo ryšius.
Nerimo dabartinio JAV vadovo aplinkai gali kelti ir Žaliųjų partijos kandidato K. Westo dalyvavimas rinkimuose. Praėjusį mėnesį demokratų politikos strategas Davidas Axelrodas įspėjo, kad trečiosios partijos kandidatas gali reikšti, kad pergalę rinkimuose galiausiai iškovos D. Trumpas.
Abu kandidatai nėra itin patrauklūs visuomenei
Kita vertus, ne viena apklausa rodo, kad problemų turi abu kandidatai, šiuo metu lyderiaujantys apklausose. Naujoje „The Associated Press-NORC Center for Public Affairs Research“ atliktoje apklausoje buvo užduotas klausimas apie tai, kas žmonėms ateina į galvą, kai išgirsta J. Bideno ar D. Trumpo pavardes. Daugelis apklaustųjų, negalėjo pasakyti gerų dalykų.
Vieni iš dažniausiai pasitaikiusių komentarų buvo tokie: dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas yra „senas“ ir „pasimetęs“, o buvęs prezidentas D. Trumpas laikomas „korumpuotu“ ir „nesąžiningu“[2].
Kalbant apie J. Bideną, daugiausia suaugusių JAV piliečių paminėjo jo amžių. 26 proc. respondentų, apibūdindami prezidentą vartoja tokius žodžius kaip „senas“ ar „atsilikęs nuo laikmečio“, o dar 15 proc. respondentų paminėjo tokius žodžius kaip „lėtas“ ir „sutrikęs“.
Dar 6 proc. vartoja tokius žodžius kaip „korumpuotas“ ir „klystantis“. Tik 6 proc. J. Bideną apibūdina kaip „tikrą prezidentą“ ar „lyderį“, o 5 proc. vartoja tokius žodžius kaip „stiprus“ ir „gudrus“.
Tuo tarpu D. Trumpas apie 15 proc. respondentų yra apibūdinamas kaip „korumpuotas“, „sukčius“ ir „blogas“. Tačiau pastebima, kad tokie neigiami komentarai apie D. Trumpą yra susiję ne su jo amžiumi, o su jo morale ir elgesiu.
Jis dažnai apibūdinamas kaip „garsiakalbis“, „piktas“, „pavojingas“ arba „pamišęs“. Panašiai kaip J. Bideno atveju, tik 5 proc. respondentų, kalbėdami apie D. Trumpą vartoja tokius žodžius kaip „stiprus“ arba „sumanus“.
Vertinant bendrą šių dviejų kandidatų patrauklumą amerikiečių visuomenei, apklausa rodo, kad tik 24 proc. respondentų nori, kad J. Bidenas prezidento poste liktų dar vienai kadencijai. 30 proc. apklaustųjų tą patį sako apie D. Trumpą.
Tikslioms apklausoms dar per anksti, o ir jos gali klysti
Politologų bendruomenė jau dabar dirba aktyviai ir naudojasi įvairiais metodais ateinantiems JAV prezidento rinkimams prognozuoti.
Dauguma prognozavimo modelių naudoja apklausų duomenis, tačiau kadangi iki prezidento rinkimų liko 15 mėnesių, dabartines apklausas reikėtų vertinti atsargiai: jos atspindi visuomenės nuomonę dar neprasidėjus visai prezidentinei kampanijai[3].
O ir apklausos ne kartą suklydo. Pavyzdžiui, 2016 m. beveik visi ekspertai prognozavo Hillary Clinton pergalę. Žinoma, būta ir sėkmingų spėjimų. Pavyzdžiui, 2008 m. rinkimuose apklausų organizatorius Nate’as Silveris tiksliai nuspėjo nugalėtoją net 49 iš 50 valstijų.
Tačiau esmė ta, kad nei viena sėkminga rinkimų prognozė nebuvo paremta vien tik apklausų duomenimis. Tai padaryti sudėtinga, nes rinkimus lemia tai, kas laimi rinkikų kolegiją, o ne populiarųjį balsą. Vėlgi, 2016 m. JAV prezidento rinkimuose H. Clinton laimėjo didesnę balsų dalį nei D. Trumpas, tačiau pralaimėjo rinkikų kolegijoje.
Rinkikų kolegiją sukūrė JAV steigėjai, o delegatai buvo išrinkti taip, kad atspindėtų balsų paramą kandidatams kiekvienoje valstijoje.
Iš viso yra 538 delegatai, kuriuos sudaro 435 delegatai iš Atstovų Rūmų rinkimų apygardų, po du iš kiekvienos iš 50 valstijų ir trys iš Vašingtono. Kad laimėtų, kandidatas turi gauti bent 270 rinkėjų paramą.
Atsižvelgiant į rinkikų kolegijos nenuspėjamumo veiksnį, rinkimų baigtį nuspėti galima kitais modeliais. Vienai tokių analizių naudojami šimtmečio rinkimai nuo 1920 m. iki 2020 m.
Naudojant daugialypės regresijos metodą, pasitelkiami du kintamieji. Pirmasis prognozuojamasis veiksnys yra ekonomikos būklė.
Teigiama, kad už gerus ekonomikos augimo rezultatus dabartinis šalies vadovas yra apdovanojamas, o už prastus yra nubaudžiamas. Logika tokia: rinkėjai atmes vadovą, kuris nesugeba užtikrinti ekonominės gerovės, ir pasirinks jo varžovą.
Antrasis prognozavimo veiksnys yra demokratų kandidato ideologinė pozicija rinkimuose.
Jei kandidatas yra itin kairiųjų pažiūrų, tai padidins paramą respublikonams. Jei demokratų kandidatas yra labiau centro kairiųjų pažiūrų, tai sumažins respublikonų paramą. Tuo tarpu paties respublikonų kandidato ideologinė pozicija neturi įtakos partijos Rinkikų kolegijos balsų daliai.
Pavyzdžiui, 1952 m. demokratų kandidatas Adlai Stevensonas buvo itin kairiųjų pažiūrų ir pralaimėjo respublikonų kandidatui Dwightui D. Eisenhoweriui. Tačiau 1992 m., centro kairės demokratas Billas Clintonas įveikė respublikonų prezidentą George’ą Bushą vyresnįjį.
Pritaikius šį dviejų veiksnių metodą, šiuo metu ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. prezidento rinkimuose respublikonai laimės 47 proc. atstovų Rinkikų kolegijoje (253), o demokratai – 53 proc. arba 285.
