Covid-19 pandemija padidino jaunų žmonių valgymo sutrikimų skaičių: 4 esminiai elementai

<h2>Žmonės su stresu kovoja pačiais įvairiausiais būdais</h2>
<p>Nepaisant to, kad pasaulis, regis, palaipsniui verčiasi aukštyn kojomis, siūlydamas atsisakyti lytinės tapatybės ir tradicinių bei kone visą amžinybę tarnavusių švenčių pavadinimų, keičiant juos į, mano nuomone, žalinga tapusią vaivorykštinę praktiką bei priverstinį žmonių, turinčių nuomonę, eliminavimo procesą – kol kas, žinoma, tik atskiriant pastaruosius nuo būtinų kasdienių paslaugų gavimo (vėliau galbūt uždarant į belangę) – pandemija šiuo metu yra tarsi vyšnia ant preciziškai sukurpto ir keliaklupsčiavimais pagrįsto torto. Aišku, toli gražu ne visi veržiasi link jo, tačiau atsisakyti „paskanauti“ šiais laikais prilygsta nuodėmei.</p>
<p>Taip, pastaruoju metu matau ne vieną žmogų – tiek pažįstamą, tiek visai svetimą – atidžiai žvelgiantį į save pajuodusiomis iš nerimo akimis: nepriimtinas bei šleikštulį keliantis atspindys veidrodyje, anot kai kurių tyrimų, yra laiko, praleisto socialinėse platformose, rezultatas. Kitaip tariant, pasitenkinimas kūnu palaipsniui garuoja it dūmas.</p>
<p>Ne paslaptis, jog vaikai, kaip ir suaugę žmonės, su stresu ir nerimu kovoja pačiais įvairiais būdais^[1]. Pavyzdžiui, kai kurie gana dažnai užkandžiauja, kad susitvarkytų su dviprasmiškais bei nemaloniais jausmais. Tuo tarpu kiti pernelyg daug sportuoja ir alina save, drastiškai ribodami maisto kiekį. Be kita ko, derėtų paminėti, kad dėl Covid-19 pandemijos tarp jaunų žmonių, deja, taipogi padaugėjo nutukimo bei valgymo sutrikimų atvejų, tokių kaip anoreksija ir bulimija. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/engin-akyurt-44d6s-5jdjq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turėtų būti taikoma daugiau apsaugos priemonių, ribojančių technologijų platformas nepilnamečiams</h2>
<p>Taigi, sakyčiau, jog turime pripažinti, kad pasaulio matymas ir įtemptų situacijų interpretavimas daro „meškos paslaugą“ ne tik pavieniams žmonėms, bet ir aplinkiniams, o ypatingai mažamečiams, negebantiems atskirti gero nuo destruktyvaus; kenksmingo nuo iš tiesų naudingo ar prigimtinio.</p>
<p>Šiaip ar taip, egzistuoja keli pagrindiniai elementai, koreliuojantys tarp sveikatos, nūdienos įtakos zonų ir požiūrio į save sričių, skatinančių užsiimti savigrauža bei didinančių nepasitenkinimo gyvenimu mastą.</p>
<ul>
<li>Vaikų nutukimas. Daugybė įvairių programų per pastaruosius keturis ar penkis dešimtmečius bandė priversti vaikus valgyti sveikesnį maistą ir dažniau mankštintis. Nepaisant šių pastangų, vaikų nutukimo rodikliai ir toliau didėja, ypač pandemijos metu.<br />Be to, nemaža dalis vaikų nutukimo tyrinėtojų kūrė ir puoselėjo intervenciją, kuri iš tikrųjų sumažino jų kūno masės indeksą (KMI). Na, o pagrindinis veiksnys, dėl kurio tokia programa pasisekė ten, kur tiek daug kitų žlugo, yra tas, kad, visų pirmiausia, dėmesys buvo skiriamas santykių su šeima bei draugais gerinimui, mat vien tik dietos ir mankštos vaikams nepadeda sulieknėti ir išlaikyti stabilų svorį; svarbu mokytis naujos šeimos dinamikos, tokiu būdu mažinant vaikų atstūmimo riziką. Ir tai reiškia, jog reikia parodyti tėvams, kaip emociškai palaikyti ir paguosti antsvorio turinčius vaikus, o bendraklasius, be abejo, mokyti priimti vieni kitus. Žinojimas, kad gali grįžti namo ir kalbėti apie tai, koks esi piktas ir liūdnas, būtinas sveikam fiziniam bei protiniam vystymuisi^[2]. Vaikai taipogi turi turėti draugų, kurie juos priimtų tokius, kokie yra. Trumpiau tariant, nutukusiems vaikams reikia šeimos bei draugų pritarimo, o ne tik geresnių mitybos patarimų, jog pavyktų valdyti savo svorį.</li>
<li>Valgymo sutrikimai. Kalbant apie valgymo sutrikimus, kurie, kaip žinia, smarkiai išaugo prasidėjus Covid-19 pandemijai, dažnai nepastebimos trys jaunų žmonių grupės: jauni sportininkai, LGBTQ jaunuoliai ir „normalaus“ svorio paaugliai. Šiai paskutinei grupei priklauso jauni žmonės, kurių svoris yra linkęs augti, o dėl nesveikos mitybos gali išsivystyti pavojingai nenormalūs gyvybiniai požymiai, sutrikti elektrolitų pusiausvyra arba atsirasti sunkių virškinimo trakto sutrikimų. Pastaruoju metu išties padaugėjo pacientų, besikreipiančių į sveikatos priežiūros įstaigas, ir jokia žmonių grupė nėra nuo to apsaugota. Tuo tarpu problemų identifikavimas, atkreipiant didesnį dėmesį į seksualines mažumas ir vaikus visame svorio spektre, padės pasiekti geresnių rezultatų, kovojant su šiomis svarbiomis ligomis.</li>
<li>Svorio stigma. Staigus pandemijos įsiveržimas tapo itin sunkiu ir įtemptu laikotarpiu visiems, o augantis kritiškumas žmonių kūnų atžvilgiu tikrai nepadeda. Sakoma, jog sveikatos tyrimai bei skirtingos jų iniciatyvos neproporcingai daug dėmesio skiria vaikų svoriui, ir tai atitraukia dėmesį nuo lėtinių ligų, susijusių su rūkymu, mankštos trūkumu ar prasta psichine sveikata, prognozės. Negana to, tai sustiprina svorio šališkumą, kurį dauguma apibūdina kaip tikėjimą, kad plonas kūnas yra geras ir sveikas, o didelis – blogas ir nesveikas, dėl ko reikia laikytis atokiau nuo bet kokių kraštutinumų.</li>
<li>Svorio interpretavimo neobjektyvumas. Šis veiksnys prisideda prie patyčių bei erzinimų, kurie yra paplitę tarp jaunimo ir susiję su netvarkinga mityba ir depresija, taip pat prastesniais akademiniais rezultatais bei sveikata. Siekiant palaikyti fizinę ir emocinę vaikų sveikatą, rekomenduojama mažiau akcentuoti kūno dydį, nuo tokių žodžių kaip „riebus“, „nutukęs“ ir „antsvoris“ pereinant prie elementaraus pastabumo, kuomet pastarieji blogai jaučiasi savo kūne, pernelyg daug laiko praleisdami socialinėje žiniasklaidoje, ir paskatinti juos atsipūsti. </li>
</ul>
<p><img src="77_CDN_URL/images/neonbrand-5ddh9y2acci-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Socialinė žiniasklaida negailestingai plečia įtakos zonas</h2>
<p>Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, darosi aišku, kad mažiausiai nuo 2020 m. kovo vidurio „Facebook“ bei „Instagram“ tapo dažniausiai paauglių naudojamomis socialinės žiniasklaidos platformomis, kenkiančiomis jaunimo – ypatingai merginų – kūno įvaizdžiui ir savijautai. Verta pažymėti ir tai, jog tokio tipo įtaka iš principo dokumentuojama jau daugelį metų.</p>
<p>Kai kurie tyrimai rodo, jog kuo dažniau paaugliai naudojasi „Instagram“, tuo prastesnė jų savijauta, savigarba, pasitenkinimas gyvenimu, nuotaika ir kūno įvaizdis. Tuo tarpu tėvai, žinoma, tokiu atveju gali padėti daugiau kalbėdamiesi su vaikais apie skirtumą tarp išvaizdos bei tikrovės, skatindami juos bendrauti su bendraamžiais akis į akį, ir naudoti savo kūną užsiimant aktyvia kasdiene veikla, o ne susitelkiant į asmenukes.</p>
<p>Įdomu tai, kad kuriam laikui netgi buvo atidėtas vaikams skirtos „Instagram Kids“ programėlės kūrimas, kilus nesibaigiantiems klausimams apie žalingą jos poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai bei gerovei. Ir nors jaunimas vis tiek naudojasi nuotraukų dalijimosi programėle, nepaisant amžiaus ribojimo taisyklių, tačiau politikos formuotojai, reguliuotojai, vaikų saugos bei vartotojų teisių grupės patvirtino, kad į pradinių klasių mokinius orientuota naujos kartos programėlės versija dar labiau pakenktų, pritraukdama vaikus jaunesniame amžiuje, o ne apsaugodama juos nuo problemų, susijusių su paslauga, įskaitant grobuonišką vaikų viliojimą, patyčias ir kūno gėdinimą^[3].</p>