Balsavimas dėl įstatymo, grasinusio panaikinti asmens susirašinėjimo privatumą, atšauktas
Numatytas balsavimas dėl vadinamojo „Chat Control“ įstatymo Europos Sąjungoje buvo atšauktas. Šis teisės aktas, oficialiai vadinamas Vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos reglamentu (CSAR), būtų įpareigojęs technologijų bendroves skenuoti privačius pranešimus, net ir užšifruotuose susirašinėjimuose. Sprendimas nutraukti balsavimą, planuotą spalio 14 dieną, priimtas Danijai nesurinkus reikiamos daugumos tarp 27 valstybių narių.
Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, dar liepą pateikė kompromisinį įstatymo projektą. Juo siūlyta išskirti valstybines paskyras, tačiau išlaikyti privalomą asmeninių pranešimų tikrinimą kaip „paskutinę priemonę“.
Ministras argumentavo, kad būtina įveikti „klaidingą įsitikinimą“, jog kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę bendrauti visiškai privačiai. Ši frazė sukėlė audrą visoje Europoje – privatumą ginantys judėjimai, technologijų bendrovės ir dalis valstybių tokį požiūrį pavadino atvira grėsme pilietinėms laisvėms.
Galutiniame vertinime už įstatymą pasisakė tik dvylika šalių, aštuonios buvo prieš, o septynios liko neapsisprendusios. Vokietijos pozicija tapo lemiama – jos teisingumo ministrė Stefanie Hubig pareiškė, kad „Chat Control“ pažeidžia konstitucines piliečių teises ir yra „tabu teisinei valstybei“. Vokietijai pritarė Nyderlandai, Liuksemburgas, Estija, Austrija ir Lenkija.
Taip susidarė vadinamoji blokuojanti mažuma, atstovaujanti daugiau nei 35 procentams ES gyventojų, todėl įstatymo svarstymas faktiškai žlugo. Lietuvos pozicija buvo už kartu su su Kroatija, Bulgarija, Rumunija, Ispanija, Prancūzija, Vengrija ir kitomis šalimis.
Privatumo gynėjų kova su Briuseliu: piliečių kampanija užvertė Europos institucijų pašto dėžutes
Visuomenės pasipriešinimas šiam projektui tapo masinis. Technologijų įmonės, tarp jų „Signal“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir „X“, atvirai stojo prieš „Chat Control“, perspėdamos, kad jo įgyvendinimas panaikintų šifruoto bendravimo galimybę visiems europiečiams. Daugiau kaip keturiasdešimt didžiųjų ES technologijų kompanijų pasirašė atvirą laišką Europos vadovams, vadindamos šį planą „dovana JAV ir Kinijos verslui“, nes vartotojai bėgtų prie platformų, kurios gerbia privatumą ir neskenuoja asmeninių žinučių.
Prie pasipriešinimo reikšmingai prisidėjo ir danų programuotojas, sukūręs svetainę „Fight Chat Control“. Ji leido piliečiams vos keliais paspaudimais išsiųsti laiškus savo atstovams Europos Parlamente. Kaip pranešė žiniasklaida, pastarosiomis savaitėmis ši platforma generavo tiek daug laiškų, kad kai kurių europarlamentarų pašto dėžutės tapo nebevaldomos.
Tai parodė, jog didelė visuomenės dalis suvokia riziką, kuri slypi masinio sekimo technologijose, net jei jos pateikiamos „vaikų apsaugos“ vardu. Privatumo organizacijos, tokios kaip „Electronic Frontier Foundation“, įspėjo, kad vadinamoji kliento pusės skenavimo technologija iš esmės sukurtų „galinius vartus“ – leidžiančius prieiti prie visų privačių žinučių ir taip paverstų kiekvieną pilietį sekimo objektu.
Daugiau nei trys šimtai informacijos saugumo mokslininkų pasirašė viešą pareiškimą, kuriame teigiama, kad toks įstatymas turėtų „bauginantį poveikį žodžio laisvei ir demokratijai“.
Vaikų apsaugos ir privatumo kova tęsiasi: ES ieško kompromiso, bet pasitikėjimas jau prarastas
„Chat Control“ idėja gimė 2022 metais, kai tuometinė Europos Komisijos vicepirmininkė Ylva Johansson pristatė Vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos reglamentą. Jo esmė – įpareigoti visas technologijų įmones aptikti, pranešti ir pašalinti turinį susijusį su vaikų išnaudojimu. Europos Komisija aiškino, kad be tokių priemonių policijai dažnai tenka kreiptis pagalbos į ne ES šalis, pavyzdžiui, JAV tarnybas, todėl tyrimai užsitęsia ir tampa sudėtingesni.
Vis dėlto oponentai teigia, kad masinis pranešimų skenavimas neatitinka proporcingumo principo ir kertasi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Europos Parlamentas dar 2023 metais aiškiai atmetė bendrą skenavimą, siūlydamas vietoje to taikyti tikslinius nurodymus – tik įtariamų vartotojų atžvilgiu, nepažeidžiant šifruotų susirašinėjimų.
Spalio balsavimo atšaukimas tapo jau trečiuoju rimtu šio teisės akto atidėjimu nuo jo pristatymo pradžios. Danija teigia, kad iki gruodžio mėnesio bandys dar kartą suvienyti valstybes. Tačiau net jos atstovai pripažįsta, jog tokios iniciatyvos ateitis miglota. „Chat Control“ tapo simboliu kovoje dėl Europos skaitmeninio suvereniteto – klausimo, ar Sąjunga nori apsaugoti vaikus, ar tiesiog stebėti visus savo piliečius.
