Netikėta krizė Vilniaus mokykloje: vos sudaryta 5-tos klasės grupė buvo išformuota
Vos prasidėjus naujiems mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybė pranešė sukrečiančią žinią – ką tik „sukomplektuotos“ 5-tosios klasės vienoje sostinės progimnazijų – nebebus. Nepaisant to, kad visą pavasarį ir vasarą savivaldybė ieškojusi sprendimų, kaip gi visus sostinės mokinius sutalpinti į mokyklas.
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus S. Daukanto progimnazijos 5E klasės mokiniai prisimena su siaubu, mat šiems ir jų šeimoms it žaibas iš giedro dangaus „trenkė“ netikėta žinia – klasę nuspręsta išformuoti, praėjus vos vienuolikai dienų nuo naujų mokslo metų pradžios.
Vaikams ir jų tėvams esą lakoniškai tebuvo pranešta, kad nuo ateinančios dienos šie išskaidomi po paralelines klases, o priežastys – pačios įvairiausios.
Savivaldybės tvirtinimu, tokio sprendimo imtasi, neva klasėse – per mažai mokinių (mažiau nei po 30) ir jos esą valdomos neefektyviai.
Iš savivaldybės esą taip pat buvo gautas nurodymas, kad kiekvienoje klasėje turėtų būti po 30 vaikų, todėl viena iš buvusių šešių 5-tų klasių esą išformuojama ir iš jos po 5 mokinius pervedama į kitas klases, kad kiekvienoje klasėje būtų ne mažiau nei po 30 mokinių.
„Vilniaus švietimo informacinė sistema neleidžia suvesti duomenų jeigu mokykloje yra 6 klasės ir jose iš viso mokosi mažiau nei 150 mokinių, tad mokinius reikia sugrūsti į 5 klases.“ – tvirtino žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot G. Sarafino, įdomiausia šios istorijos dalis esą yra ta, kad jokių oficialių raštų nėra, nepaisant to, kad šeimos prašiusios pateikti argumentus bei teisinius pagrindus tokiam sprendimui.
V. Mitalas: situacija aptarta su mokyklos direktoriumi
Į šią susidariusią situaciją kaipmat sureagavo ir Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas, rėžęs, kad jau šia tema kalbėjo su S. Daukanto progimnazijos direktoriumi.
„Pasirodo, klasės krepšelio metodika pakabino apie 50 tūkst. eurų mokytojų atlyginimams. Bet įsitrauksiu į sprendimą ir sudėliosim logiškai. Jei yra fiziškai pakankamai vietos ir mokykla išsisuks su mažesne lėšų suma, tikrai nieko nejungsim.“ – rašė politikas.
Visgi, kitos gyventojos patirtis tiek su minimos mokyklos vadovybe, tiek su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais esą buvo kardinaliai kitokia.
„Pirmi susitikimai nebuvo labai konstruktyvūs ir profesionalūs nei iš mokyklos, nei iš savivaldybės pusės. Daug klausimų sukėlė tiek kaip priimami sprendimai (viskas žodžiu, telefonu), tiek kaip komunikuojama apie tai tėvams, tiek tai, kad į chaosą įtraukti vaikai, kurie turėjo sužinoti tik jau galutinius sprendimus dėI kurių suaugę jau yra susitarę.
Iš tėvų pusės – įsitrauksime bei bendradarbiausime kiek reikia, tikimės konstruktyvių sprendimų.“ – rašė ji.
Savo ruožtu, siekiant išsiaiškinti, kokiais teisiniais pagrindais ir dėl kokių priežasčių buvo priimtas toks sprendimas, 77.lt kreipėsi tiek į S. Daukanto progimnazijos direktorių Vytautą Girčių, tiek į Vilniaus miesto savivaldybę. Gavę atsakymus, tekstą papildysime.
S. Daukanto progimnazijos direktoriaus komentaras
Pateikiame į 77.lt užklausą pateiktą S. Daukanto progimnazijos vadovo V. Girčiaus komentarą:
„Laba diena, atsakome į Jūsų klausimus:
- Progimnazijoje Tamo yra pagrindinė komunikavimo priemonė su tėvais, mokytojais ir mokiniais. Susitikimas su tėvais buvo suorganizuotas 2025 m. rugsėjo 12 d.
- Mokykla klases privalo formuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Mokymų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu.
- Motyvai:
Patys geriausi norai suformuoti 6 penktas klases po 25 – 26 mokinius nepavyko.
Pilnos (29-30 mokinių) klasės – iššūkis kokybiškam penktokų ugdymui.
Pilnos klasės kelia rimtų iššūkių ugdymo kokybei, ypač kalbant apie penktokus – mokinius, kurie pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymo etapą. Tai jautrus ir svarbus laikotarpis, kai vaikams itin reikalingas individualus dėmesys, aiškios taisyklės bei emocinis saugumas.
Pirma, didelėje klasėje mokytojui tampa sudėtinga skirti dėmesį kiekvienam mokiniui. Be to, didelis mokinių skaičius apsunkina klasės valdymą, padidina triukšmo lygį, sumažina galimybes dirbti grupėmis ar individualizuoti užduotis.
Antra, pilna klasė riboja fizinį komfortą – trūksta vietos judėjimui, mokymo priemonėms, net pačiam mokytojui tampa sunku laisvai judėti tarp suolų. Visa tai tiesiogiai veikia mokinių dėmesingumą, savijautą ir motyvaciją.
Trečia, tai didina ir mokytojų krūvį bei emocinę įtampą. Nuolatinis stresas ir jausmas, kad nespėjama tinkamai pasirūpinti visais mokiniais, ilgainiui mažina darbo efektyvumą ir pasitenkinimą profesija.
Apibendrinant, kokybiškas penktokų ugdymas pilnoje klasėje tampa iššūkiu tiek mokiniui, tiek mokytojui. Siekiant visapusiško vaiko ugdymo būtina užtikrinti ne tik turinį, bet ir sąlygas, kurios padeda jam augti.
Pritrūkome vos kelių mokinių, kad galėtume formuoti 6 penktas klases, nes keletas mokinių tėvų pasirašę sutartį su progimnazija neatvyko.
Kad galėtumėm formuoti 6 penktas klases reikėjo 151 mokinio, turime 145 mokinius.
Susiklosčius tokiai situacijai Mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašas neleidžia suformuoti 6 penktas klases.“
Vilniuje dalį J. Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos patalpų atėmė savivaldybė
Tuo tarpu dar prieš rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla neteko dalies savo patalpų, sukeldama nerimą dėl vaikų, kurie kitur neprigijo. Tarybos narys Aleksandras Nemunaitis pabrėžė, kad mokykla yra ypatinga – čia mokosi paaugliai su elgesio, socialiniais ar priklausomybės iššūkiais, kuriems būtina saugi ir individualizuota aplinka.
Sprendimas perduoti patalpas „Atgajos“ specialiajai mokyklai buvo priimtas daugumos tarybos narių, nors Nemunaitis ir keli konservatoriai tam nepritarė.
Tėvai ir bendruomenės atstovai teigia, kad sprendimas kelia realią grėsmę vaikams – jie gali likti be tinkamos erdvės mokytis, o kai kuriems netgi gresia mokymosi pertrauka ar neįtraukimas į ugdymą. J. Ivaškevičiaus jaunimo mokykla išsiskiria mažomis klasėmis, individualizuotu dėmesiu, draugiška atmosfera ir praktinėmis gyvenimo įgūdžių pamokomis, todėl jos praradimas laikomas rimtu socialiniu pralaimėjimu.
Likus kelioms dienoms iki rugsėjo, dalis mokinių dar buvo „be vietos“
Dar vienas įdomus niuansas: nors Vilniaus mokyklos šiemet sulaukė rekordiškai daug prašymų – 27,6 tūkst., dalis moksleivių artėjant rugsėjui vis dar nebuvo gavę vietos švietimo įstaigoje.
Vien rugpjūčio pabaigoje be vietos liko apie 40 devintokų ir apie 100 kitų gimnazijų klasių mokinių, nors laisvų vietų dar buvo dešimtyje sostinės gimnazijų.
