Vilniaus taryba nusprendė atimti patalpas iš jaunimo mokyklos – kitur nepritapę vaikai liks „gatvėje“?
Sostinės savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis pranešė, kad Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla neteks dalies savo patalpų – taip nusprendė Vilniaus politikai, argumentuodami, jog ši įstaiga turi „per daug kvadratinių metrų“.
„O juk ši mokykla ypatinga. Tai ta pati vieta, kur mokosi paaugliai, niekur kitur neprigiję. Kaip kadaise gynėme „Gijos“ mokyklą (nuoroda žemiau, mano įrašu tuomet pasidalino beveik 2000 žmonių), taip šiandien kalbu apie Ivaškevičiaus mokyklą.“ – rėžė A. Nemunaitis[1].
Pasak politiko, tai vienas skaudžiausių jo pralaimėjimų, nes šis sprendimas palies paauglius, kurie niekur kitur neprigijo ir patiria rimtų gyvenimo iššūkių. Ši mokykla ypatinga tuo, kad čia priimami jaunuoliai, kurie buvo pašalinti iš kitų mokyklų, kovojantys su priklausomybėmis, susiduriantys su tapatybės ar elgesio problemomis. Kartais jiems reikia ne tik pamokų, bet ir erdvės, kur galėtų nusiraminti, todėl tokios įstaigos esą negalima lyginti su įprasta.
Pasak A. Nemunaičio, miesto administracija sprendimą aiškino tuo, jog patalpų reikia „Atgajos“ specialiajai mokyklai, kurioje mokosi vaikai su negalia. Tačiau Nemunaitis pabrėžia, kad „Atgaja“ dalį savo patalpų jau yra atidavusi privačiai „Saulės“ gimnazijai, o ši dar ir nuomojasi savivaldybei priklausantį pastatą, kurio sutartis baigsis po metų. Jo siūlymas palaukti, kol patalpos atsilaisvins, buvo atmestas.
Balsuojant keli konservatorių frakcijos nariai pasisakė prieš patalpų atėmimą, tačiau dauguma lenkų frakcijos narių sprendimą palaikė. Nemunaitis svarsto, ar tai nesusiję su asmeniniais ryšiais su „Saulės“ gimnazija.
„Šiandien pralaimėjau. Ir labai skaudžiai. Nes tai – vaikų, turinčių mažiausiai galimybių apsiginti, pralaimėjimas“, – pripažįsta tarybos narys.
Nepritarė tik 15 tarybos narių
Iš A. Nemunaičio pasidalintų tarybos balsavimo rezultatų matyti, kad tokiam sprendimui perimti dalį Viršuliškių g. 103 esančios J. Ivaškevičiaus mokyklos patalpų, nepritarė tik 15 Vilniaus miesto tarybos narių, įskaitant A. Nemunaitį. Nuo sprendimo susilaikė trys tarybos nariai: Tomas Gulbinas, Jaroslav Kaminski bei Grzegorz Sakson.
Tuo tarpu didžioji dauguma – net 29 tarybos nariai – balsavo „už“ patalpų perdavimą. Tarp jų – Rasa Baškienė, Mantas Benkunskas, Tomas Bernotas, Vytautas Budreika, Vytautas Čepas, Remigijus Černius, Ieva Dauskurtė, Ieva Dirmaitė, Vygintas Gasparavičius, Kamilė Gogelienė, Nijolė Jagelavičienė, Mantas Jurgelaitis, Viktor Jusel, Raminta Keršytė, Vanda Kravčionok, Erika Kuročkina, Linas Kvederavičius, Neringa Laurinavičiūtė, Aurimas Navys, Rasa Račienė, Deimantė Rimkutė, Audrius Skaistys, Dovydas Skarolskis, Remigijus Šimašius, Edita Tamošiūnaitė, Edward Trusewicz, Agnė Vaiciukevičiūtė, Vytautas Vaitiekūnas bei Kristina Ziminska.
Pasidalino labai šališka informacija?
Į tokį A. Nemunaičio įrašą kaipmat sureagavo ir „Atgajos“ mokyklos atstove prisistačiusi moteris. Anot jos, politiko pateikta informacija – klaidinga.
„Atgaja“ niekam neatidavė savo patalpų, „Atgajos“ patalpos Tarybos sprendimu buvo suteiktos Saulės privačiai gimnazijai. O jei grįžti į istorijos pradžią (1958 metus), tai visos šios patalpos priklausė Vilniaus 2-oji pagalbinė mokykla-internatas, kuri vėliau tapo specialiąja mokykla.
Neteisinga, kad tarybos posėdyje atstovavote Jono Ivaškevičiaus mokyklos interesus, o mūsų mokykloje iki tol nebuvote apsilankę, nekalbėjote su darbuotojais, „Atgajos“ mokyklos bendruomene, neįsigilinote į mūsų bendruomenės poreikius ir situaiją.“ – kita istorijos puse dalinosi internautė.
Kalba tėvai: „jei ne tokios mokyklos, kaži ar mano vaikas apskritai būtų baigęs mokslus“
Tuo tarpu dar tamsesnę tokio sprendimo pusę atskleidžia po šiuo A. Nemunaičio įrašu pasidalintos jautrios pačių tėvų patirtys. Atsirado atviravusių, kad jei ne tokio tipažo mokyklos, neaišku, ar apskritai jų atžalos būtų baigusios mokyklą, o kur dar vaikai iš globos namų, kurie, pasak jų, daugiau „nelabai kam ir rūpi“.
„Kadangi lygiai tokia pati situacija galėjo būti su „Gijos“ mokykla, tai mačiau, kaip tai būtų buvę žiauru. Ir tik kovojant to „Gijoje“ neįvyko, bent jau laikinai. Aš taip pat buvau egoistiška ir kovojau savo vaikų labui. Ir dabar bent jau rami, kad mano vaikai galės baigti mokyklą. O jei nebūčiau kovojusi, gal ir nebūtų baigę.“ – savo išgyvenimais dalinosi viena internautė.
Ji pridūrė suprantanti, kad minima J. Ivaškevičiaus mokykla taiko labai panašų konceptą kaip ir „Gijos“ mokykla – būtent čia esą mokosi sunkūs ir niekur kitur nepritampantys vaikai, turintys priklausomybių nuo narkotikų, kompiuterinių žaidimų, sunkūs emigrantai, savižudžiai, translyčiai, turintys autizmo sutrikimų ir pan. Būtent tokia aplinka, pasak jos, prie kiekvieno vaiko reikalauja individualaus ir jautraus priėjimo, o daugumai reikia dar ir atskiros erdvės.
Kaip pati, auginanti vaiką, turintį specialių poreikių, komentatorė tikino, kad jos atžala niekada neinanti į klasę – tik į atskirą patalpą. O ką daryti, kai tokių – ne vienas ir ne du, o kelios dešimtys?
„Kaip žinai, mano sūnaus ir dar dviejų jo klasiokų po pradinės mokyklos perpildyta „Atgaja“ nenorėjo/negalėjo priimti. Tik VMS įsikišus, priėmė į vyresnę klasę. Dabar mano sūnų ištiko didelės sensorinės problemos, neišbūna žmonių pilnoje patalpoje.
Gerai, kad prie pernykštės jo klasės buvo logopedinis kabinetas ir jis gali ten mokytis. Prie kitų klasių „Atgajoje“ tokio kabinetuko nėra. Visą vasarą sūnus nerimauja, kokiame korpuse mokysis, ar bus toks kabinetukas. Sakė, jei nebus, mokysis koridoriuje.“ – dalinosi skaudžia patirtimi kita internautė.
Kuo J. Ivaškevičiaus mokykla skiriasi nuo standartinės ugdymo įstaigos?
Kaip skelbiama oficialioje J. Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos svetainėje, tai nėra tradicinė ugdymo įstaiga, kurioje vaikai mokosi visiems įprastais metodais.
Pagrindinis privalumas šioje ugdymo įstaigoje – draugiški santykiai tarp mokytojų ir mokinių nepaisant socialinių skirtumų. Taip pat sudaromos galimybės baigti 10 klasių ir įgyti kai kurių profesijų pagrindus, čia mokiniai mokosi mažose – iki 15-os mokinių – klasėse, sudaroma jauki aplinka ugdymuisi, organizuojama įdomi ir įtraukianti popamokinė veikla, skiriamas dėmesys individualiems mokinių poreikiams, o svarbiausia – neužduodami namų darbai.
„Ne mokyklai, o gyvenimui mokomės“ – toks šios jaunimo mokyklos kredo.
Nurodoma, kad mokykla priima mokinius į 6, 7, 8, 9 ir 10 klases.
