Valstybė ir savivaldybės nusprendė dalintis išlaidomis
Šiemet 42 Lietuvos miestelių gimnazijos galės išlaikyti mažas baigiamąsias klases, kuriose mokosi iki 20 mokinių. Iš viso tokių klasių šalyje bus 48. Iki šiol vienuolikta klasė galėjo būti formuojama tik turint bent 21 mokinį, todėl dalis mažųjų gimnazijų rizikavo reorganizacija.
Sprendimas išsaugoti mažas klases atsirado derinant valstybės ir savivaldybių pastangas. Valstybės biudžetas dengs 50 proc. mokymo lėšų, likusias išlaidas padengs savivaldybės. Tokiu būdu užtikrinamas ne tik klasių išlikimas, bet ir ugdymo kokybė, kad mokiniai galėtų rinktis pakankamą dalykų įvairovę[1].
Šios lėšos taikomos III ir IV gimnazijos klasėms, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių. Pakeitimai patvirtinti trečiadienį Vyriausybės nutarimu, suderintu su kovo mėnesį priimtais mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimais. Ministerija pabrėžia, kad mažoms klasėms turi būti skiriama tiek pat lėšų, kiek ir didesnėms, 21–30 mokinių turinčioms klasėms.
Ankstesniais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimais, nepalengvinus taisyklių, šiemet net 56 mokyklos nebūtų galėjusios suformuoti vienuoliktų klasių[2].
Sostinėje – liūdna situacija: dalis mokinių negavo vietų mokyklose
Tuo tarpu mokyklose prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią vis dar trūksta vietų daliai moksleivių. Laikinosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, šiuo metu be vietos lieka 40 devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių mokinių[3].
Dėl situacijos ieškoma sprendimų – kalbamasi tiek su Vilniaus rajono, tiek su ministerijai pavaldžiomis ugdymo įstaigomis, kuriose dar yra laisvų vietų. Be to, svarstoma į šią problemą įtraukti ir profesines mokyklas, kurios vykdo bendrojo ugdymo programas.
Šiemet sostinės mokyklose sulaukta rekordiškai daug prašymų – iš viso 27,6 tūkst., tai yra apie tūkstančiu daugiau nei pernai. Daugiausia jų pateikta į 1, 5, 9 ir 11 klases. Į pirmąsias dvi priimti visi vaikai, tačiau 130 devintokų ir vienuoliktokų dar laukia sprendimo.
Savivaldybė informuoja, kad 10 gimnazijų šiuo metu turi laisvų vietų, o galutiniai sprendimai dėl moksleivių priėmimo planuojami iki rugpjūčio 27-osios. Pasak R. Popovienės, tokios problemos neturėtų būti sprendžiamos paskutinę minutę – būtina iš anksto planuoti, kur steigti naujas klases ar mokyklas.
Kai kurios mokyklos rugsėjį pasitinka ir be mokytojų
Beprasidedant naujiems mokslo metams, šalies mokykloms labiausiai nerimą kelia ne tik neišspręsta vadovėlių stoka, bet ir mokytojų trūkumas – švietimo sistemoje vis dar laisvos 460 pedagogų vietų. Ypač sunku rasti matematikos, lietuvių kalbos, pradinio ugdymo bei fizikos specialistų[4].
Ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais padėtis gali dar labiau pablogėti, nes dalis pedagogų jau sulaukė pensinio amžiaus.
