Buvęs EK vadovas J. C. Junckeris artimiausioje ateityje nemato Ukrainos ES nare
Jean’as Claude’as Junckeris, Liuksemburgo politikas ir buvęs Europos Komisijos (EK) vadovas, neseniai prakalbo apie Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas.
Vis dėlto, politikas geromis žiniomis nepasidalijo. Veikiau priešingai: jis sukritikavo Ukrainoje vyraujančią korupciją ir neslėpė, kad būtent tai trukdo šaliai tapti pilnateise Bendrijos nare.
Pabrėžta ir tai, kad Vakarai, nepaliaujamai kalbėdami apie jau visiškai netrukus į ES šeimą prisijungti galinčią Ukrainą, daro tikrą meškos paslaugą šiai šaliai.
Buvęs EK pirmininkas mano, kad Ukraina šiuo metu dar tikrai neatitinka narystės ES kriterijų ir dėl to kalta yra būtent korupcija. J. C. Junckeris net priekaištavo dabartiniams Europos pareigūnams, dėl to, kad jie duoda ukrainiečiams „melagingus pažadus“ dėl jų šalies narystės ES ateities.
„Neturėtume duoti melagingų pažadų žmonėms Ukrainoje, kurie dėl to tik kenčia patys. Mane piktina kai kurie balsai Europoje, bandantys įtikinti ukrainiečius, kad jie gali iš karto tapti ES nariais. Tai nebūtų naudinga nei ES, nei Ukrainai“, – sako J. C. Junckeris.
Jis taip pat pabrėžia, kad šalis dar tikrai nėra išsprendusi korupcijos problemos, o tai yra esminis dalykas, neraminantis partnerius Vakaruose.
„Visi, kurie turėjo ką nors bendro su Ukraina, žino, kad tai yra šalis, kuri yra itin korumpuota visais visuomenės lygmenimis. Nepaisant jos pastangų, ji nėra pasirengusi narystei; jai reikia didelių vidaus reformų“, – pareiškė J. C. Junckeris.
Buvęs EK pareigūnas pabrėžia, kad ir anksčiau, su kai kuriomis naujosiomis ES šalimis-narėmis Bendrija yra turėjusi itin blogos patirties, pavyzdžiui, teisinės valstybės srityje. Atsižvelgiant į tai, Bendrija negali leisti, kad tai vėl pasikartotų.
J. C. Junckeris taip pat mano, kad ES perspektyva tiek Ukrainai, tiek ir Moldovai ar Sakartvelui turėtų būti išsaugota, tačiau neturėtų būti siejama su viltimi, kad ją galima pasiekti per vieną naktį.
„Jei šiose šalyse, tiek Ukrainoje, tiek, pavyzdžiui, Vakarų Balkanuose, bus padaryta pažanga, jos tikrai turėtų turėti galimybę dalyvauti tam tikruose Europos Sąjungos integracijos etapuose. Turėtume stengtis, kad būtų įmanoma kažkas panašaus į dalinę narystę bei plėtros formą“, – teigė buvęs EK pirmininkas.
Tiesa, šią J. C. Junckerio poziciją sukritikavo Volodymyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas pareiškė, kad teiginys apie Ukrainos „korumpuotumą“ yra gerai žinomas Rusijos naratyvas, kurio Maskva griebiasi, siekdama įtikinti Vakarų šalis neberemti Kyjivo.
„Be abejo, karo metu yra daug įvairių atvejų ir įvairių žmonių. Žinote, sunku teismų sistemai viską kontroliuoti. Bet kad ir kaip ten būtų, mes su tuo kovojame ir žinome, kad nė vienas doleris, nė vienas euras, gautas iš mūsų partnerių, nebuvo pavogtas nė vienoje iš vyriausybinių institucijų“, – pabrėžė jis.
Ukrainos vadovas sukritikavo ir patį J. C. Junckerį ir teigė, kad jis dabar nusprendė įgarsinti rusiškus naratyvus, nes visi pamiršo, kas jis.
„Manau, tai kvaila. Bet jis senas žmogus. Linkiu jam ramybės”, – sakė V. Zelenskis.
Korupcija – rimta problema Ukrainoje, su kuria nebus susidorota per naktį
Šalys, kurios svajoja tapti ES narėmis, neretai susiduria su korupcijos iššūkiais, problemomis teisėtvarkos ar finansų srityse. Būtent dėl to europinės perspektyvos viltys dažnai yra puoselėjamos metų metus, kartais ir dešimtmečius.
Ukrainos atveju, situaciją keičia ne tik vis dar vykstantis karas, bet ir tai, kad ši valstybė ilgą laiką buvo vadinama bene labiausiai korumpuota šalimi Europoje ir net viena pirmaujančių pasaulyje.
Nors karo pradžioje Vakarų žiniasklaida šio fakto neeskalavo, dabar apie tai kalbama vis garsiau. Be to, šią problemą yra linkę pripažinti ir patys ukrainiečiai.
Neseniai Ukrainos įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas, parlamento Finansų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, pripažino, kad korupcija yra pagrindinė problema, turėjusi įtakos dėl išorės pagalbos masto. Tai jis pareiškė po JAV Kongreso planų išbraukti Ukrainos gynybos pagalbą iš laikinojo įstatymo projekto.
„Didžiausias visuomenės nusiskundimas mumis yra korupcija“, – sakė Ukrainos įstatymų leidėjas.
Jau kuris laikas apie Ukrainos korupcijos problemą itin neigiamai kalbėjo tie respublikonai, kurie skundžiasi dėl milžiniškos šiai šaliai teikiamos pagalbos tuo metu, kai patys amerikiečiai kovoja su infliacija, didėjančiomis maisto produktų kainomis ir neįperkamu būstu.
Partneriams Vakaruose norint parodyti, kad situacija Ukrainoje po truputį kinta, per pastaruosius du mėnesius prezidentas V. Zelenskis atleido visą eilę aukštų pareigūnų, galimai siejamų su korupcinėmis schemomis.
Tačiau ne viskas taip paprasta: vieną korupcijos skandalą Ukrainoje iš karto keičia kitas. Jei praėjusią žiemą kalbėta apie milžiniško masto korupciją Gynybos ministerijoje, dabar jau atkreipiamas dėmesys į pasienio tarnybą.
Kijevo valdžios institucijos teigia, kad iki dešimčių tūkstančių į karą šaukiamo amžiaus vyrų galėjo gauti suklastotus dokumentus arba suklastotas medicinines pažymas ir taip nelegaliai kirsti sieną. O pasienio pareigūnai juos praleido ne už ačiū: kyšiai galėjo siekti nuo 3 000, iki net 15 000 JAV dolerių.
Ukraina skuba įgyvendinti TVF nurodytas reformas
Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu kyla reali grėsmė, jog išorės pagalba gali nutrūkti, Ukraina pareiškė, kad siekia kuo skubiau įgyvendinti visas reformas ir pagaliau pažaboti korupciją, šešėlį bei kitus nelegalius veiksmus.
Dėl to, Ukrainos vyriausybė, vadovaujama Ekonomikos ministerijos, baigė rengti koncepcijos raštą, reikalingą užtikrinti 50 mlrd. EUR vertės ES finansinės paramos programą 2024-2027 metams.
Ši priemonė būtų svarbi Ukrainos atsigavimo proceso dalis, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama ekonomikos augimui, vidaus permainoms ir Europos integracijai. Plane daug dėmesio skiriama ir pagrindiniams sektoriams, pavyzdžiui, energetikai ir žemės ūkiui.
O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat neseniai išvardijo reformas, kurias Ukrainos vyriausybė turi įvykdyti, kad atitiktų 15 mlrd. EUR skiriamą paramą.
TVF misijos vadovas Gavinas Grėjus pareiškė, kad Ukraina pirmiausia turi priimti naują dujų transportavimo sistemos operatoriaus statutą, išspręsti verslo mokesčių audito klausimą, o Ukrainos valdžios institucijos turėtų parengti konceptualų raštą dėl lengvatinio skolinimo programos, vadinamos 5-7-9, kuriame turėtų būti išdėstyta vizija, kaip pagerinti jos stebėseną ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms finansų sektoriui.
G. Grėjus taip pat pabrėžė, kad TVF tikisi, jog bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su pakeitimais, kurie turi būti padaryti įstatyme dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tačiau jis pažymėjo, kad turto deklaravimo įstatymas jau priimtas.
JAV ima reikalauti Ukrainos atskaitingumo dėl galimo paramos švaistymo
Šios paskutinės TVF rekomendacijos yra parengtos atsižvelgiant į anksčiau paviešintą Baltųjų rūmų laišką, kuriame išdėstytos svarbiausios reformos, Ukrainai būtinos tam, kad Vakarai ir toliau teiktų paramą.
Kaip ir galima numanyti, daugelis šių reformų yra susijusios su kova su korupcija: nutekinta Baltųjų rūmų vidaus ataskaita parodė, kad JAV yra labiau susirūpinusios dėl korupcijos Ukrainoje, nei viešai pripažįsta.
Ir ne be reikalo: nuo karo pradžios JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 23 mlrd. dolerių tiesioginės biudžetinės paramos. Šie pinigai yra atskirti nuo karinės pagalbos ir leidžia Ukrainai toliau teikti savo piliečiams svarbiausias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ir švietimas.
Nors kol kas JAV prezidento Joe Bideno administracijos įsipareigojimas remti Ukrainą nemažėja, vis daugiau pareigūnų kalba apie tai, kad gali kilti pavojus paramą galutinai prarasti, ypač jei Ukraina nesiims daugiau priemonių korupcijai mažinti.
Kongresas taip pat dar nepatvirtino J. Bideno administracijos prašymo skirti papildomą 24 mlrd. JAV dolerių finansavimą Ukrainai, kai kurie respublikonai baiminasi, ar skirti tiek daug pinigų be griežtos priežiūros ir atskaitos sąlygų yra sumanu.
Dėl to, vasaros pabaigoje Valstybės departamentas išplatino Ukrainai oficialią diplomatinę notą, dar vadinamą demaršu, kurioje teigiama, kad JAV tikisi, jog Ukraina ir toliau dės įvairias kovos su korupcija ir finansinio skaidrumo pastangas, kad ir toliau gautų tiesioginę biudžeto paramą. Demarše taip pat pabrėžta, kad Ukraina turi įgyvendinti svarbiausias reformas pagal Ukrainos TVF programą, įskaitant reformas, susijusias su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.
Ukrainos ambasada Vašingtone, sureagavusi į demaršą, teigia, kad Ukraina jau dabar „ambicingai“ vykdo šias reformas ir neabejotinai tęs jų įgyvendinimą ateinančiais mėnesiais.
„Šias reformas, kurias inicijavo Ukraina, vykdėme su JAV, ES ir kitų draugų pagalba ir parama. Ir jų praktinė parama mūsų ministrų kabinetui, taip pat mūsų nacionaliniam bankui, Generalinei prokuratūrai ir antikorupcijos agentūroms yra vertinama ir branginama. Vykdydama visus savo įsipareigojimus TVF, ES ir kitiems tarptautiniams donorams, taip pat JAV, Ukraina toliau vykdys visus įsipareigojimus šiame fronte“, – buvo teigiama Ukrainos ambasados pranešime.
O kaip dar vienas įrodymas, kad Ukraina iš tiesų atsakingai vykdo reformas ir eina demokratiniu keliu gali būti ir kitų metų kovo mėnesį turintys įvykti prezidento rinkimai. JAV senatorius Lindsey Grahamas ragina surengti šiuos rinkimus, sakydamas, kad tai pademonstruos Ukrainos įsipareigojimą siekti laisvės ir demokratijos Rusijos invazijos akivaizdoje.
Tačiau pats V. Zelenskis neseniai teigė, kad surengti prezidento rinkimus karo metu būtų sudėtinga ir brangu, be to, į rinkimus turi būti įleistas tarptautinis stebėtojas, kad būtų užtikrintas tarptautinis rezultatų pripažinimas, o tai padaryti tęsiantis karui, yra sudėtinga. Vis dėlto, jis neatmetė galimybės, kad rinkimai įvyks.
