- Subsidijoms pirmojo būsto įsigijimui skirta tris kartus mažiau lėšų nei pernai
- Socialinių reikalų ir darbo komitetas pripažįsta, kad būsto subsidijų įstatymą reikia tobulinti
- Subsidijų būstui įstatymo tobulinimas vyksta lėčiau, nei norėtų jaunos šeimos
- Jaunam žmogui be subsidijos įsigyti būstą – šansų beveik nėra
- Ž. Mauricas subsidijų pirmajam būstui įstatymą pavadino kvailiausiu
Subsidijoms pirmojo būsto įsigijimui skirta tris kartus mažiau lėšų nei pernai
Jaunos šeimos, norinčios įsigyti pirmąjį būstą ir gauti tam valstybės pažadėtas subsidijas, tapo tikrų tikriausiomis valdžios įkaitėmis. Turėdamos vilčių įsigyti savo pirmuosius nuosavus namus ir kurtis gyvenimus regionuose, per tūkstantį šeimų suprato, kad jų likimas kabo ant plauko – šiemet valstybė subsidijoms skyrė vos 8 milijonus eurų. Tai yra vos trečdalis to, kas buvo skirta pernai. Pernai subsidijoms buvo atriekti 24 mln. eurų.
Tai reiškia, kad sėkmė gauti subsidiją nusišypsos tik vos kas trečiai šeima, kuri jos laukia.
Ką daryti dviem trečdaliams ant ledo likusių jaunų šeimų – lieka neaišku, tačiau akivaizdu, kad valstybė joms padėti neketina.
LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė atkreipė dėmesį, kad šeimos jaučiasi tiesiog apgautos valstybės.
„Seimo plenarinio posėdžio metu paklausiau socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, kodėl 2023 metais taip ženkliai ir be jokio išankstinio įspėjimo buvo sumažintas šios programos finansavimas? Juk jaunos šeimos planuoja savo ateitį, derina būsto pirkimą su pardavėjais, sumoka avansą, tačiau dėl susidariusios situacijos šiuo metu jas praranda ir netgi jaučiasi apgautos valstybės.
M. Navickienės atsakymas tikrai nenudžiugino ir nenuteikė optimistiškai. Ji pabrėžė, kad finansavimas kol kas nebus didinamas ir tarsi siekdama sumenkinti 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą nurodė, kad jame svarbiausia dalis buvo tik skatinti gimstamumą, o šis tikslas nepasiektas. Neva todėl reikia daug ką keisti. Bet ką ir kada reikia keisti, ministrė neatsakė“, – teigiama A. Norkienės komentare.
Ji pabrėžė, kad įstatymo tikslas buvo padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu regionuose. Buvo siekiama prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir demografinės padėties gerinimo[1].
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pripažįsta, kad būsto subsidijų įstatymą reikia tobulinti
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai jau sulaukė jaunų šeimų prašymų padidinti finansavimą. Išsakytas jiems ir nepasitenkinimas dėl neapibrėžtumo laukiant subsidijų eilėje.
Lietuvos banko vertinimu, valstybės teikiama finansinė paskata regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms nėra naudojama tikslingai. Maža to, nėra pakankamo reguliavimo, pagal kurį būtų nustatomos vietovės, kuriose būstą galima pirkti su subsidija.
Esą tai, kad daugiausiai būstų pasinaudojant parama buvo nupirkta šalia didžiųjų Lietuvos miestų, neatitinka įstatymo tikslo, kuriuo siekta jaunomis šeimomis papildyti regionus, o ne didmiesčių pakraščius.
Siekdama sisteminių finansinės paskatos teikimo pokyčių ir tikslingesnio finansinės paskatos teikimo, SADM planuoja parengti įstatymo pakeitimus, be kita ko, įvertinusi ir Vyriausybės strateginės analizės centro atliktą finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą, jame pateiktas rekomendacijas ir siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui[2].
Subsidijų būstui įstatymo tobulinimas vyksta lėčiau, nei norėtų jaunos šeimos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas paruoš tik šių metų Seimo rudens sesijai.
Kaip komentavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys liberalas Jonas Varkalys, tokie tempai yra gerokai per lėti.
„Dabar frakcija negali teikti savo pasiūlymų, nes nežinome, ką ruošia ministerija.
Bet liūdniausia, kad didelę nežinią jaučia regionuose įsikuriančios ir eilėje paramai gauti laukiančios jaunos šeimos.
Ne viena šeima arba praras galimybę įsigyti nusižiūrėtą būstą ir netgi sumokėtą avansą, arba viršys įstatyme nurodytą cenzą, tai yra nebebus tokios jaunos.
Valstybės tvarka nusivylusios šeimos gali palikti regionus ir geresnio gyvenimo ieškotis didmiesčiuose arba emigracijoje. Turime susitelkti, kad šeimos nesijaustų apgautos valstybės“, – sako J. Varkalys[3].
Jaunam žmogui be subsidijos įsigyti būstą – šansų beveik nėra
Paradoksalu, kad subsidijos sumažėjo tris kartus kaip tik tada, kai nekilnojamojo turto rinka šovė į seniai regėtas aukštumas.
Jau seniai buvo stebimos tokios tiek pirkimo, tiek nuomos kainos.
Jauni žmonės, jei neturi pagalbos iš artimųjų, savarankiškai įsigyti būstą gali tik pasvajoti.
24 metų Titas neseniai išsikraustė iš tėvų namų, tačiau ne į nuosavą būstą, o į nuomojamą. Dirbantis studentas sako, kad šiuo metu įsigyti būstą Lietuvoje jo amžiaus žmonėms yra beveik neįmanoma: nekilnojamojo turto kainos neįkandamos, o pasiimti banko paskolą neturint daug darbo patirties taip pat neišeina.
„Nelabai įmanoma, kadangi šiuo metu Lietuvoje yra gana smarki krizė, ne tik maisto produktai kainuoja daugiau negu prieš tai, bet ir tas pats būstas. Tad manau, kad įsigyti būstą galima iki keturiasdešimties, bet sunkiai iki trisdešimties‟, – sakė jaunuolis[4].
Ž. Mauricas subsidijų pirmajam būstui įstatymą pavadino kvailiausiu
„Jei būtų rengiami kvailiausio Seimo įstatymo rinkimai, šis* (Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms) neabejotinai nugalėtų“, – jau anksčiau sakė žinomas Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vos tik įstatymui pasirodžius, ekonomistas baksnojo pirštu į paliktas klaidas, kurios dabar jau akis drasko ir patiems politikams.
„Pirma nesąmonė: šeimos turi būti jaunos t. y. iki 35 metų amžiaus. Kodėl 36 metų amžiaus šeimos jau yra „ne jaunos“ įstatymas nedetalizuoja...
Antra nesąmonė: būstas turi būti „regionuose“ (teoriškai). Praktiškai regionai yra ten, kur vidutinė daugiabučių kaina yra cituoju: „ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė“*.
Žinote kur yra didžiausia daugiabučių kaina?
Ne – ne Vilniuje, o Neringoje!!! Tad keliolikos daugiabučių kainų pokyčiai kurortiniame miestelyje nulems, ar tam tikri regionai galės pretenduoti į paramą ar ne.
Trečia nesąmonė: kompensacija įsigyjant būstą apskaičiuojama kaip procentas (15-30 %) nuo būsto vertės, tad Naujojoje Akmenėje, kurioje būstas kainuoja apie 3-5 tūkstančius eurų, šeimos gaus „net“ tūkstančio eurų paramą (t. y. mažiau nei minimalus darbo užmokestis Airijoje). O minėtame Kauno rajone yra neblogų namų 15 km atstumu nuo Kauno centro, kuriems subsidija sudarys 13-26 tūkstančius eurų. Tad yra pagrindo įtarti, kad pagausės gyventojų Kaune, o ne Naujojoje Akmenėje“, – vardijo ekonomistas.
Vis dėlto kaip pagrindinę problemą jis įvardijo sprendimą, kas bus, kai lėšų subsidijoms pritrūks – kas, panašu, šiuo metu ir yra nutikę.
„Jei trūks lėšų subsidijoms, cituoju „finansinė paskata <...> jaunoms šeimoms bus teikiama laikantis eiliškumo“ t. y. stos į eilę. Aš jau įsivaizduoju kaip svajonės grįžti į Lietuvą vedami emigrantai būriuojasi į eilę prie būsto, kaip anais gerais laikais prie čekiškos avalynės…“, – komentare pažymėjo Ž. Mauricas[5].
