Europa dar labiau atsiliks nuo JAV ir Kinijos: parlamentas pritarė rezoliucijai dėl autorių teisių ir DI taisyklių
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria siekiama griežčiau reguliuoti dirbtinio intelekto naudojimą autorių teisių saugomam turiniui. Nors dokumentas nėra teisiškai privalomas, technologijų sektorius jau perspėja, kad tokie žingsniai gali dar labiau apsunkinti dirbtinio intelekto plėtrą Europoje. Kritikai baiminasi, kad Briuselis, bandydamas griežčiau reguliuoti technologijas, gali dar labiau padidinti Europos atsilikimą nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto srityje.
Rezoliucija buvo priimta Strasbūre 460 balsų „už“, 71 „prieš“ ir 88 parlamentarams susilaikius. Dokumentą rengė Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas, o pagrindinis pranešėjas buvo vokiečių europarlamentaras Axel Voss.[1]
Jame raginama įvesti didesnį skaidrumą, naujus atlygio mechanizmus autoriams ir platesnes licencijavimo taisykles dirbtinio intelekto mokymui. Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos privalo laikytis Europos Sąjungos autorių teisių taisyklių.
Tai turėtų galioti net tuo atveju, jei technologijos buvo mokomos už Europos ribų. Be to, siūloma sukurti centralizuotą ES registrą, kuriame autoriai galėtų pažymėti, kad jų darbai negali būti naudojami dirbtinio intelekto mokymui.
Technologijų sektorius perspėja apie galimą smūgį Europos inovacijoms
Technologijų sektoriaus atstovai į tokias iniciatyvas reagavo labai kritiškai. Briuselyje veikianti organizacija CCIA Europe, atstovaujanti kompiuterijos ir interneto pramonės įmonėms, teigia, kad nauji reikalavimai gali sukurti didelę teisinę nežinomybę. Anot jų, tai gali tapti savotišku „atitikties mokesčiu“ įmonėms, kurios nori kurti ar naudoti dirbtinio intelekto technologijas Europoje.[2]
CCIA Europe dirbtinio intelekto politikos vadovas Boniface de Champris pareiškė, kad tokie signalai gali pakenkti Europos skaitmeniniam konkurencingumui. „Neprivalomas dokumentas siunčia neteisingą signalą inovatoriams ir gali stabdyti Europos skaitmeninį konkurencingumą pasauliniu mastu“, – sakė jis.
Pasak jo, Europos Sąjunga jau turi pakankamai taisyklių. „ES jau turi tvirtas ir ateičiai pritaikytas taisykles, kurios subalansuoja autorių teisių turėtojų interesus ir dirbtinio intelekto inovacijas“, – teigė de Champris.
Jis pridūrė, kad Briuseliui nereikia dar daugiau reguliavimo. „Paskutinis dalykas, kurio dabar reikia Europos Sąjungai, yra dar daugiau sudėtingumo. Reikia tiesiog taikyti jau egzistuojančias taisykles ir leisti Autorių teisių direktyvai bei Dirbtinio intelekto aktui atlikti savo darbą.“
Nauji pasiūlymai gali apsunkinti startuolių ir mažų įmonių veiklą
Verslo organizacijos taip pat perspėja, kad siūlomi pokyčiai gali ypač stipriai paveikti mažesnes technologijų įmones. Jei būtų įvestos privalomos licencijos ar leidimų sistemos, startuoliai turėtų derėtis su didelėmis leidybos ar autorių teisių organizacijomis. Tokios derybos gali būti brangios ir ilgos.[3]
Didelės leidybos grupės ar kolektyvinio valdymo organizacijos tokiu atveju galėtų diktuoti kainas. Tai reikštų, kad mažesni rinkos dalyviai paprasčiausiai būtų išstumti iš rinkos. Kritikai teigia, kad tai ypač pavojinga tuo metu, kai Europa ir taip atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto srityje.
Papildomą nerimą kelia ir planai stiprinti apsaugą konkrečioms kūrybos sritims. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas siūlo kompensacijas žiniasklaidos bendrovėms, jei dirbtinis intelektas naudoja jų turinį santraukų ar naujienų agregavimo sistemose.
Nors rezoliucija nėra teisiškai privaloma, ji gali turėti didelę politinę įtaką. Tikėtina, kad jos nuostatos bus svarstomos, kai Europos Komisija vėliau šiais metais peržiūrės autorių teisių politiką. Kritikai sako, kad Europa dar kartą rizikuoja pasirinkti reguliavimą vietoje inovacijų.
