Naujas ES sankcijų paketas – nutaikytas į Kiniją
Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų paketą ir siūlo dalinai sankcionuoti ir komunistinės Kinijos kompanijas, kurios Rusijai parduoda įrangą, kurią galima pritaikyti kare.
Remiantis pirminiais duomenimis, šiuo metu septynios Kinijos įmonės jau yra įtrauktos į naują ES sankcijų paketą. Jis bus svarstomas jau šią savaitę.
Europos Komisijos pasiūlyme dėl sankcijų teigiama:
„Atsižvelgiant į tai, kad elektroniniai komponentai, kuriuos Rusijos karinis ir pramoninis kompleksas naudoja agresyviam karui prieš Ukrainą remti, yra labai svarbūs, taip pat tikslinga į sankcijų taikymo sritį įtraukti tam tikrus kitus trečiųjų šalių subjektus, dalyvaujančius apeinant prekybos apribojimus, taip pat tam tikrus Rusijos subjektus, dalyvaujančius kuriant, gaminant ir tiekiant elektroninius komponentus Rusijos kariniam ir pramoniniam kompleksui“[1].
ES pareigūnai ragina sankcionuoti dvi žemyninės Kinijos bendroves: „3HC Semiconductors“ ir „King-Pai Technology“, taip pat penkias Honkongo bendroves: „Sinno Electronics“, „Sigma Technology“, „Asia Pacific Links“, „Tordan Industry“ ir „Alpha Trading Investments“[2].
Kai kurioms kompanijoms, pavyzdžiui, „King-Pai Technology“, JAV sankcijas jau pritaikė anksčiau. Valstijų teigimu, ši bendrovė tiekė Kinijoje esančias prekes keliems Rusijos karinės pramonės komplekso subjektams[3].
ES taip pat atskirai pažėrė kaltinimų „3HC Semiconductors“, kuri gamina kompiuterių lustus. Bendrija teigia, kad ši įmonė „bando apeiti eksporto kontrolę ir siekia įsigyti JAV kilmės prekių, skirtų Rusijos karinei ir (arba) gynybos pramonės bazei remti“.
Kinijos reakcija greita: ragina Bendriją išvengti „klaidingo sprendimo“
Kinija jau spėjo sureaguoti į informaciją apie jos bendrovėms galimai pritaikyti planuojamas sankcijas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad Kinija ragina ES vengti „klaidingo sprendimo“, nes priešingu atveju imsis griežtų veiksmų savo teisėms ir interesams saugoti.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad jei žiniasklaidos pranešimai iš tiesų pasitvirtins, tokie Europos veiksmai smarkiai pakenks ES ir Kinijos tarpusavio pasitikėjimui ir bendradarbiavimui.
Jis taip pat užsiminė, kad Europa „neturėtų suklysti“, antraip Pekinas bus priverstas „ryžtingai ginti savo racionaliai pagrįstas teises“[4].
„Kinija priešinasi veiksmams, kuriais Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas naudojamas kaip pretekstas įvesti neteisėtas sankcijas arba pritaikyti ilgametę jurisdikciją prieš Kiniją“, – sakė W. Wenbinas[5].
Ekspertai taip pat pažymi, kad šis potencialus ES žingsnis įvesti sankcijas Kinijos bendrovėms gali neapsieiti be didesnio masto konflikto.
Diskusijos apie sankcijas Kinijai į dienos šviesą iškilo būtent dabar, kai JAV prezidento Joe Bideno administracija kartu su kitais sąjungininkais siekia pateikti vieningą atsaką į Kinijos siūlomą pasaulio tvarkos alternatyvą.
Manoma, kad Pekinas ES sankcijų paketo priėmimą gali vertinti kaip Briuselio prisijungimą prie Vašingtono kovoje dėl įtakos pasaulyje. Anksčiau ES vengė tiesiogiai užsipulti Kiniją ir net pareiškė, kad neturi įrodymų, jog Kinija tiesiogiai dalyvauja ginkluojant Maskvą.
ES nori pažaboti ir Irano dronų pramonę, tačiau net pirminės sankcijos Rusijai išlieka skylėtos
O ES nesustoja tik ties Kinija. Briuselio pareigūnai taip pat siūlo taikyti sankcijas ir kai kurioms Irano bendrovėms, susijusioms su bepiločių orlaivių gamyba ir tiekimu Rusijai.
Tačiau net ir ankstesni Bendrijos sankcijų paketai agresorei Rusijai išlieka mažai veiksmingi. Dėl to ES pasišovė aktyviau kovoti su sankcijų vengimu, pavyzdžiui, neleidžiant naftos tanklaiviams ES uostuose be pateisinamos priežasties slėpti savo buvimo vietos.
Toks siūlymas susijęs su ankstesniais atvejais, kai laivai apeidavo Rusijos naftos importo jūra embargą klaidingai nurodydami savo krovinio kilmę.
Vakarų sankcijos neveikia diktatoriaus valdomos šalies
Iš tiesų, praėjus jau daugiau nei metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, daugelis ekspertų galiausiai pasidavė ir viešai pripažino, kad Vakarų sankcijos neveikia taip, kaip tikėtasi.
Juk iš pradžių buvo optimistiškai kalbama apie tai, kad ekonominės sankcijos visiškai sužlugdys Rusijos ekonomiką, o lėšų karui tęsti tiesiog nebeliks. Kalbėta ir apie tai, kad finansinis sunkmetis privers sukilti net Rusijos elitą ir įtakingiausius verslininkus.
Vis dėlto, tokio scenarijaus neišvydome. Vakarai Rusijai tikrai įvedė plataus masto sankcijas, uždraudė energetikos produktų importą, įšaldė dalį Kremliaus užsienio valiutos atsargų ir atjungė dešimtis Rusijos bankų nuo tarptautinės finansų sistemos.
Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei keturiolikai mėnesių nuo invazijos pradžios, Rusija toliau sėkmingai atsilaiko prieš vakarietiškas sankcijas ir toliau tęsia savo karą.
Kodėl? Dalis ekspertų teigia, kad atsakymas gali būti susijęs su tuo, jog sankcijos geriausiai veikia demokratines valstybes[6], be to, teigiama, kad sankcijos diktatorių veikiamoms šalims retai atitinka tris būtiniausius kriterijus.
Pirmiausia, pažymima, kad veiksmingos sankcijos paprastai turi siaurai apibrėžtą tikslą. Tačiau Rusijos atveju, sankcijų tikslai yra sunkiai įgyvendinami: juk jomis siekiama sustabdyti karą.
Antra, sankcijos dažniausiai būna veiksmingesnės, jei jas taikanti šalis turi svarbių ekonominių ryšių su valstybe, kuriai taikomos sankcijos. Žinoma, šiuo atveju ES ir Rusija yra ne tik kaimynės, tačiau buvo ir artimos prekybos partnerės.
Tačiau sankcijas taip pat taikančios JAV, Kanada ar net Japonija, su Rusija visuomet turėjo mažiau saitų. Tai pastebi ne tik Vakarai, tačiau ir tas pats Kremlius.
Trečia, daugelis sankcijų yra skirtos visuomenei. Manoma, kad su sunkumais susidūrę gyventojai privers savo vyriausybes pakeisti savo politikos kursą.
Tačiau tai tikrai negalioja autoritarinėms valstybėms: Rusijos atveju piliečiai nepasitenkinimą dalinai reiškė tik pirmosiomis karo dienomis, o neilgai trukus prisitaikė prie naujos realybės.
Rusija prisitaikė prie karo režimo, Vakarai ir toliau save apgaudinėja
Žinoma, sudėtinga nepastebėti ir to, kad vis daugiau autokratų naudojasi sankcijomis, kad paskatintų antivakarietiškas nuotaikas visame pasaulyje. Tokia prieš sankcijas nukreipta propaganda siekiama skatinti nepasitenkinimą Vakarų valstybėmis ir pačia demokratija.
Ekspertai mano, kad norėdamos pasipriešinti tokiai propagandai, sankcijas taikančios šalys turi pradėti rengti informacines kampanijas savo visuomenėms, kuriose paaiškintų savo sankcijų pagrindimą, mechanizmus ir tikslus. Tačiau dabar JAV ir Europos sankcijų tikslai yra dar labiau migloti nei pernai.
Patys piliečiai pastebi, kad sankcijos neveikia. To paties naratyvo tęsimas ir neatsitraukimas visuomenėse gali būti suprastas kaip pačios ES ar JAV silpnumo ženklas.
Pavyzdžiui, po to, kai ES nuo vasario 5 d. uždraudė importuoti dyzelino, benzino ir naftos produktus iš Rusijos, neilgai trukus žiniasklaidą pasiekė žinia, kad bene garsiausiai už sankcijas Rusijos energetikos sektoriui pasisakančios Baltijos šalys praėjusiais metais iš rusų eksportuotojų daugiau nei dvigubai padidino suskystintų dujų pirkimus.
Toks hipokritiškumas vis dažniau yra iškeliamas į dienos šviesą, o Vakarų piliečiai ima kvestionuoti tikrąją sankcijų naudą, jos tikslus ir galutinius rezultatus, kuriuos yra viliamasi pasiekti ribojant ryšius su Rusija.
Negana to, ekspertai taip pat jau atvirai pripažįsta, kad pačiai Rusijai vis geriau sekasi išvengti Vakarų sankcijų ir ribojimų: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiais metais Rusijai net pranašauja didelį ekonomikos augimą, kuris gali būti didesnis nei kai kuriose Europos šalyse.
TVF padidino ne tik 2023 m., bet ir 2024 m. Rusijos ekonomikos augimo prognozes ir dabar prognozuoja, kad šiemet ji padidės 0,3 proc., o kitąmet, net 2,1 proc. Tai reiškia, kad 2023 m. įvertis padidintas net 2,6 proc., o 2024 m. – 0,6 proc. Jei šios prognozės taps realybe, Rusijos ekonomikos rezultatai bus geresni nei Vokietijos ar Jungtinės Karalystės.
