BRICS pasirinko ne valiutų revoliuciją, o techninius sprendimus
BRICS valstybių planuose nėra nei bendros valiutos, nei oficialaus tikslo pakeisti JAV dolerį. Naujausiuose grupės finansų ministrų, centrinių bankų vadovų ir politinių lyderių dokumentuose daugiausia kalbama apie geresnį nacionalinių mokėjimų sistemų suderinamumą, prekybą vietos valiutomis ir pigesnius tarptautinius pervedimus.
Tai gerokai skiriasi nuo viešojoje erdvėje dažnai kartojamos idėjos apie tariamai rengiamą „BRICS valiutą“. Politikai iš Rusijos, Irano ir kai kurių kitų valstybių yra raginę mažinti dolerio vaidmenį, tačiau bendruose BRICS dokumentuose tokio projekto nėra.
2026 metų Naujojo Delio deklaracijoje pasirinkta atsargi formuluotė: bendradarbiavimas turi būti savanoriškas, atitikti nacionalinius prioritetus ir negali būti grindžiamas vienu visoms valstybėms primestu modeliu. Kitaip tariant, BRICS kuria alternatyvius atsiskaitymo kanalus, bet kol kas ne bendrą pinigą.
Pagrindinis tikslas – greitesni ir pigesni tarptautiniai mokėjimai
BRICS Mokėjimų darbo grupei pavesta nagrinėti, kaip sujungti arba padaryti tarpusavyje suderinamus skirtingų valstybių mokėjimų bei finansinių pranešimų kanalus. Deklaracijoje nurodoma, kad būsimi sprendimai turėtų būti greiti, nebrangūs, prieinami, skaidrūs ir saugūs.
Praktiškai tai galėtų reikšti, kad Indijos įmonė už importuojamas prekes atsiskaitytų rupijomis, o Brazilijos bendrovė – realais, nesinaudodamos doleriu kaip tarpine valiuta. Bankai turėtų tiesiogiai arba per naują techninį tarpininką apskaičiuoti valiutų kursus ir užbaigti mokėjimą.
Indija kaip pavyzdį pateikia savo momentinių mokėjimų sistemą UPI, o Brazilija – „Pix“. Abi platformos labai išplito vidaus rinkose ir dabar palaipsniui jungiamos su kitų valstybių sistemomis. Tačiau sėkmingi nacionaliniai mokėjimai dar nereiškia, kad juos paprasta paversti viena pasauline infrastruktūra.
Vietos valiutos nepanaikina atsiskaitymų problemos
Dvišalė prekyba nacionalinėmis valiutomis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastai. Jeigu Indija perka rusišką naftą, ji galėtų mokėti rupijomis, o Rusija šias rupijas panaudotų indiškoms prekėms ar investicijoms.
Problema atsiranda, kai prekyba yra nesubalansuota. Jeigu viena valstybė kitai parduoda daug daugiau, negu iš jos perka, eksportuotojo sąskaitose kaupiasi svetima valiuta. Jei ji nėra laisvai konvertuojama arba jos finansų rinkoje trūksta patrauklių investicijų, tokios atsargos tampa sunkiai panaudojamos.
Dolerio sistema šią problemą sprendžia didžiule ir likvidžia JAV finansų rinka. Gautus dolerius galima investuoti į JAV valstybės obligacijas, akcijas, indėlius ar kitą turtą. Daugeliui BRICS valiutų tokio dydžio, atvirumo ir likvidumo rinkų trūksta.
Rusija ir Iranas siekia mažinti sankcijų poveikį
Aktyviausiai dedolerizaciją remia valstybės, kurioms taikomos JAV ir kitų Vakarų šalių sankcijos. Rusijai galimybė vykdyti prekybą už dolerio bei euro finansinės infrastruktūros ribų tapo ypač svarbi po invazijos į Ukrainą ir dalies Rusijos centrinio banko rezervų įšaldymo.
Iranas taip pat siekia naudoti nacionalines valiutas ir alternatyvius mokėjimų kanalus, nes jo bankams ir įmonėms daug metų ribojama prieiga prie dolerinių atsiskaitymų. Prezidentas Masoudas Pezeshkianas teigia, kad pasaulinės finansų sistemos koncentracija aplink kelias rezervines valiutas leidžia ekonomines priemones naudoti politiniam spaudimui.
Vladimiras Putinas sankcijas ir antrines sankcijas vadina tarptautinės prekybos ribojimo priemonėmis. Tačiau tai, kas Maskvai ar Teheranui yra neatidėliotinas geopolitinis poreikis, Indijai, Brazilijai ar kitoms BRICS narėms nebūtinai yra toks pat prioritetas.
Indija vengia atviros konfrontacijos su JAV doleriu
Indija palaiko didesnį nacionalinių valiutų naudojimą ir mokėjimo sistemų sujungimą, tačiau atsargiai vertina politiškai deklaruojamą kovą su doleriu. Šalis glaudžiai prekiauja su Jungtinėmis Valstijomis, pritraukia Vakarų kapitalą ir nėra suinteresuota, kad techninis finansinis bendradarbiavimas būtų suprastas kaip priešiškas blokas.
Indijos prekybos ir pramonės ministras Piyushas Goyalas pasiūlė plėsti atsiskaitymus vietos valiutomis bei jungti nacionalines sistemas. Tai pateikiama kaip būdas sumažinti pervedimų kainą ir palengvinti prekybą, o ne kaip bandymas nuversti dolerį.
Panašiai elgiasi ir dalis kitų BRICS valstybių. Jos nori turėti daugiau pasirinkimo ir mažesnę priklausomybę nuo vienos infrastruktūros, tačiau nenori atsisakyti dolerio, kuris tebėra reikalingas prekybai, skolai, rezervams ir investicijoms.
Bendra BRICS valiuta pareikalautų politinės sąjungos
Bendros valiutos sukūrimas nėra vien banknotų išleidimas ar naujo pavadinimo sugalvojimas. Tam reikėtų bendro centrinio banko arba bent institucijos, galinčios priimti visoms narėms privalomus pinigų politikos sprendimus.
Valstybės turėtų susitarti, kas kontroliuos pinigų pasiūlą, kokia bus palūkanų normų politika, kas gelbės finansinių sunkumų patiriančias nares ir kaip bus dalijamasi infliacijos bei valiutų krizių našta. Net Europos Sąjungai, turinčiai daug gilesnę politinę ir teisinę integraciją, bendros valiutos sukūrimas užtruko dešimtmečius.
BRICS šalys turi skirtingus valiutų režimus, kapitalo kontrolės taisykles ir ekonominius interesus. Kinijos juanis nėra visiškai laisvai konvertuojamas, Indija nenorėtų perduoti pinigų politikos kontrolės institucijai, kurioje dominuotų Pekinas, o žaliavų eksportuotojų poreikiai skiriasi nuo pramoninių importuotojų.
Naujojo plėtros banko vaidmuo turėtų didėti
BRICS įkurtas Naujasis plėtros bankas yra svarbiausia jau veikianti grupės finansinė institucija. Jis finansuoja infrastruktūros ir tvaraus vystymosi projektus besivystančiose valstybėse bei siekia didinti paskolų dalį nacionalinėmis valiutomis.
Skolinimas vietos valiuta gali apsaugoti projektų vykdytojus nuo dolerio kurso pokyčių. Jeigu pajamas gaunanti įmonė turi dolerinę paskolą, vietos valiutos nuvertėjimas smarkiai padidina jos skolą. Paskola ta pačia valiuta, kuria gaunamos pajamos, šią riziką sumažina.
BRICS taip pat plėtoja daugiašalių garantijų iniciatyvą. Ja siekiama sumažinti projektų riziką, pagerinti jų kreditingumą ir pritraukti daugiau privataus kapitalo. Tai mažiau skambi priemonė nei „nauja pasaulio valiuta“, bet ekonomiškai gali būti kur kas praktiškesnė.
Dolerio dominavimą palaiko ne vien JAV politinė galia
JAV dolerio padėtis remiasi ne tik Vašingtono įtaka. Doleriais įkainojama didelė tarptautinės prekybos ir žaliavų rinkų dalis, šia valiuta sudaromos paskolos, leidžiamos obligacijos ir laikomi centrinių bankų rezervai.
JAV valstybės obligacijų rinka yra didžiausia ir likvidžiausia pasaulyje. Krizės metu investuotojai dažnai perka dolerį net tada, kai pats sukrėtimas prasideda Jungtinėse Valstijose. Taip veikia ilgai kurtas tinklas: valiuta naudinga todėl, kad ją naudoja visi kiti.
Šiam tinklui pakeisti nepakanka politinio pareiškimo. Reikia patikimų institucijų, laisvai judančio kapitalo, gilių finansų rinkų, aiškių nuosavybės taisyklių ir turto, į kurį būtų galima saugiai investuoti milžiniškas pinigų sumas. BRICS šalys atskirai turi dalį šių elementų, tačiau kol kas neturi bendros sistemos, galinčios prilygti dolerio ekosistemai.
Šaltiniai
„The Economic Times“. (2026). De-dollarisation: BRICS Takes a Measured Route, Focuses on Payments and Not on Common Currency. https://economictimes.indiatimes.com/news/economy/foreign-trade/brics-treads-carefully-on-de-dollarisation-main-focus-on-payments-not-a-common-currency/articleshow/134113897.cms
„Prime Minister’s Office of India“. (2026). BRICS New Delhi Declaration: Building for Resilience, Innovation, Cooperation and Sustainability. https://www.pmindia.gov.in/en/news_updates/brics-new-delhi-declaration-building-for-resilience-innovation-cooperation-and-sustainability/
„Reuters“. (2026). BRICS Finance Chiefs Urge Reform of Global Development Financial Institutions. https://www.reuters.com/business/finance/brics-finance-chiefs-urge-reform-global-development-financial-institutions-2026-09-11/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai paaiškina BRICS šalių požiūrį į dolerio mažinimą ir mokėjimų sistemų suderinamumą. Jame pateikiama vertinga informacija apie tai, kaip šios šalys planuoja keisti tarptautinius atsiskaitymus, kas yra aktualu tiek ekonomikos, tiek politikos temomis.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie BRICS valstybių planus ir vengia dezinformacijos, aiškiai nurodydamas, kad bendros valiutos kūrimas nėra numatytas. Jame išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir nešališki.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes BRICS šalių finansiniai sprendimai ir jų poveikis pasaulio ekonomikai yra svarbi tema, ypač atsižvelgiant į dabartines geopolitines įtampas ir dolerio vaidmenį tarptautinėje prekyboje.
Straipsnis pateikia svarbią ir nuoseklią informaciją apie BRICS šalių finansinius planus, aiškiai atskirdamas faktus nuo spekuliacijų. Jame analizuojama, kaip BRICS siekia pagerinti tarptautinius mokėjimus, kas yra aktualu ir naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie BRICS valstybių finansinius planus, vengia emocinės manipuliacijos ir nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir analizuojamos situacijos, kas yra psichologiškai saugu skaitytojui.
