„Boeing“ orlaivio skrydis iš Sidnėjaus į Oklandą baigėsi kelių dešimčių keleivių traumomis
Antrą didžiausią lėktuvų gamintoją pasaulyje „Boeing“ yra ištikusi didelė krizė. Ji kilo dar tada, kai prieš maždaug penkerius metus sudužo du „737 Max“ tipo lėktuvai.
Nors kelerius metus kompanija bandė susigrąžinti savo gerą vardą, situaciją dar pablogino sausio pradžioje vos neįvykusi nelaimė.
Tada „Alaska Airlines“ lėktuvo „Boeing 737-9 Max“ durys iškrito tiesiog skrydžio metu, vaizdai iš lėktuvo kabinos apskriejo internetą bei didžiąją žiniasklaida, tik per plauką pavyko išvengti aukų.
O pastaraisiais mėnesiais panašių incidentų, susijusių su „Boeing“ orlaivių gedimais, fiksuojama vis dažniau. Vienas toks fiksuotas ir šią savaitę.
Pirmadienį vykusio skrydžio iš Sidnėjaus į Oklendą metu susižeidė mažiausiai 50 žmonių[1]. Skelbiama, kad lėktuve „Boeing 787-9 Dreamliner“ techninė problema sukėlė didelę turbulenciją, lėktuvas tiesiog ėmė kristi viduryje skrydžio.
Kai kurie saugos diržų neprisisegę keleiviai buvo tiesiog išmesti iš savo sėdynių, kiti trenkėsi į salono lubas. Keleiviai žiniasklaidos priemonėms vėliau pasakojo, kad visi pradėjo rėkti ir verkti, susižalojusių asmenų veidu tiesiog sruvo kraujas.
Lėktuvas vis dėlto sugebėjo nusileisti sėkmingai, oro uoste jo laukė avarinės tarnybos, medicininės pagalbos automobiliai.
Rimtai susižalojo mažiausiai vienas asmuo, bet daugiau nei dešimtis keleivių buvo nugabenta į ligoninę dėl smulkesnių sužalojimų. Paramedikai nurodė, kad suteikė pagalbą maždaug 50 pacientų. Antradienio ryto duomenimis, ligoninėje vis dar gydomi keturi žmonės.
„Boeing“ ir Čilėje įsikūrusios oro linijos „LATAM Airlines“ pažadėjo bendradarbiauti su institucijomis, kad būtų nustatyta šio įvykio priežastis, tyrėjai vėliau paėmė „Boeing“ pagaminto lėktuvo skrydžio duomenų savirašį ir kitus dokumentus.
Vienas „Boeing“ lėktuvas pametė ratą, kitas – duris
Anksčiau šį mėnesį JAV reguliuotojai davė „Boeing“ 90 dienų parengti planą, kuriame būtų atsižvelgta į kokybės kontrolės problemas. O jų tikrai yra daugybė.
Praėjusią savaitę oro bendrovės „United Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“ kildamas San Franciske skrydžiui į Japoniją tiesiog pametą vieną savo ratą. Orlaivis su 250 žmonių vėliau nutūpė Los Andžele[2].
Nors „United“ pabrėžė, kad keleiviniai lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad galėtų nutūpti su ne visomis ar pažeistomis padangomis, šis nuo lėktuvo atitrūkęs ratas žemėje apgadino kelis automobilius, stovinčius aikštelėje prie oro uosto.
Dar anksčiau didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė sausio 5 d. „Alaska Airlines“ skrydis iš Portlando tarptautinio oro uosto. Pakilimo metu įgula pranešė apie problemą su slėgiu, orlaivis greitai grįžo į oro uostą, bet netrukus socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos, kuriose matyti lėktuvo šone žiojėjanti skylė, orlaivio salone nuo lubų kabančios deguonies kaukės[3].
Paaiškėjo, kad „Boeing“ lėktuve skrydžio metu iškrito durys. Laimė, kad dviejose vietose arčiausiai prie iškritusios lango sienelės niekas nesėdėjo, tačiau įvykusios dekompresijos metu vienam berniukui buvo nuplėšti marškiniai, jis buvo nežymiai sužalotas. Akivaizdu, kad keleiviams pasisekė, jog incidentas nesibaigė tragedija.
Po incidento „United Airlines“ sustabdė 46-ių savo „Boeing 737 MAX 9“ lėktuvų skrydžius, „Copa Airlines“ – 21 „Turkish Airlines“ – 5. „Boeing 737 MAX“ skrydžiai visame pasaulyje buvo atšaukti ir anksčiau, po 2018 ir 2019 m. įvykusių „MAX 8“ katastrofų, per kurias žuvo 346 žmonės. FAA leido atnaujinti skrydžius tik tada, kai „Boeing“ ėmėsi pokyčių lėktuvų skrydžių valdymo sistemoje.
Federaliniai tyrėjai pateikė išvadas dėl kompanijos orlaivių saugumo
JAV aviacijos priežiūros agentūra pranešė atlikdama tyrimą, kuris buvo pradėtas po to, kai nuo vieno orlaivio „737 MAX“ skrydžio metu atsiskyrė korpuso panelė, orlaivių gamintojos „Boeing“ gamybos procese radusi „daugybę“ problemų[4].
Federalinė aviacijos administracija (FAA) nurodė aptikusi „daugybę atvejų“, kai „Boeing“ ir jai dalis tiekianti „Spirit AeroSystems“ „kaip manoma nesilaikė gamybos kokybės kontrolės reikalavimų“.
„FAA nustatė reikalavimų nesilaikymo atvejų bendrovės „Boeing“ gamybos kontrolės, dalių tvarkymo ir saugojimo bei produktų kontrolės srityse“, – pranešė JAV priežiūros agentūra, pridurdama, kad šiuo metu bendrovės „Boeing“ ir korpuso dalis tiekiančios bendrovės „Spirit AeroSystems“ atžvilgiu toliau vykdomas tyrimas.
„Remdamiesi FAA audito rezultatais, mūsų kokybės nušalinimais ir naujausia ekspertų grupės ataskaita, toliau įgyvendiname neatidėliotinus pokyčius ir rengiame išsamų veiksmų planą, kad sustiprintume saugą ir kokybę bei įgytume klientų ir jų keleivių pasitikėjimą. Esame sutelkę dėmesį į tai, kad imtumėmės svarbių, įrodymais pagrįstų veiksmų, kurie būtų skaidrūs kiekviename žingsnyje“, – sakoma „Boeing“ pareiškime.
Rinkos lyderės pozicija jau užleista konkurentei „Airbus“
Lėktuvų gamintojos „Boeing“ krizė veikia ne tik pačią kompaniją. Tai žlugdo ir tokių bendrovių kaip Airijos pigių skrydžių kompanijos „Ryanair“ verslo planus. „Boeing“ iki birželio pabaigos veikiausiai pristatys tik 40 lėktuvų „737-Max“, nors žadėjo 57.
Kadangi „Ryanair“ per svarbų vasaros sezoną turės verstis su mažiau orlaivių, ji mažina keleivių skaičiaus prognozę kitiems finansiniams metams ir iki 2025 m. kovo dabar tikisi mažiau nei 200 mln. keleivių. Iki šiol buvo kalbama apie 205 mln.
Tačiau didžiausią šių problemų naštą, žinoma, neša pati „Boeing“, kuri per pastaruosius penkerius metus patyrė daugiau kaip 26 mlrd. dolerių grynųjų nuostolių, jos finansinė būklė tapo blogiausia per visą daugiau nei 100 metų trunkančią bendrovės istoriją, o ateityje tikimasi dar didesnių nuostolių[5].
Pagrindinė konkurentė „Airbus“ anksčiau taip pat patyrė sunkumų, bet praėjusiais metais bendrovė pristatė 735 komercinius lėktuvus, o „Boeing“ tik 528. 2023 m. „Airbus“ grynasis pelnas gali siekti apie 4,7 mlrd. dolerių, o „Boeing“ neseniai pranešė apie 3,2 mlrd. dolerių veiklos nuostolį.
„Boeing“ susigadino reputaciją, kurią vėl atkurti gali būti sudėtinga
Ne taip seniai „Boeing“ buvo žinomas kaip aviacijos milžinas ir užtikrintas lyderis, gaminantis saugiausius ir pažangiausius lėktuvus danguje. Tačiau dabar kompanija yra krizėje, ekspertai teigia, kad „Boeing“ bėdos brendo ne vienerius metus.
Manoma, kad jos galėjo prasidėti dar tada, kai kompanijoje pelnui suteikta pirmenybė prieš saugą ir inžinerinį meistriškumą. Nors „Boeing“ neigia, kad buvo nusigręžta nuo saugos ir meistriškumo, kartu sunku paneigti, kad jos inžinerijos ir gamybos problemos prisidėjo prie daugybės incidentų.
„Boeing“ generalinis direktorius Dave’as Calhounas teigia, kad kompanija per pastaruosius kelerius metus sugriežtino kokybės procesus, įdarbino dešimtis tūkstančių inžinierių ir mechanikų. „Boeing“ komercinių lėktuvų padalinio vadovo Stano Dealo teigimu, ilgalaikis dėmesys sutelktas į kokybės gerinimą, kad bendrovė vėl atgautų klientų, reguliavimo institucijos ir visos skraidančios visuomenės pasitikėjimą.
Tačiau kritikai teigia, kad ši krizė sena ir su ja susidoroti nebus paprasta. 1997 m. „Boeing“ susijungė su konkurentu „McDonell Douglas“, o šio susijungimo metu bendrovė pateko į finansų srities vadovų rankas, kuriems svarbiausias tikslas buvo pelnas.
„Boeing“ ėmė gaminti vis daugiau lėktuvų, tapo vis labiau priklausoma nuo tiekėjų ir siekė apsiriboti tik dalių sujungimu. Šis aplaidumas visiems tapo aiškus po lėktuvo „737 Max“ katastrofos 2018 m. spalį Indonezijoje bei 2019 m. kovo mėnesio katastrofos Etiopijoje. Dėl šių katastrofų iš viso žuvo 346 žmonės.
Net 20 mėnesių buvo įšaldyti visi „737 Max“ lėktuvų skrydžiai, šios nelaimės bendrovei kainavo daugiau kaip 21 mlrd. dolerių. Galiausiai dėl dviejų mirtinų avarijų buvo apkaltintas konstrukcijos trūkumas, tačiau kompanijos kritikai teigia, kad problema buvo „Boeing“ priimti sprendimai.
2021 m. „Boeing“ pripažino savo atsakomybę dėl abiejų avarijų ir sutiko sumokėti kompensacinę žalą, tačiau įmonės reputacija buvo paveikta, prieš įmonės politiką viešai kalbėjo ir liudijo net buvę darbuotojai, o pastarieji įvykiai dalį aktyvių keliautojų verčia pagalvoti, ar skrendant „Boeing“ lėktuvu kelionės tikslas bus pasiektas saugiai.
