Buvęs ilgametis „Boeing“ darbuotojas, kalbėjęs apie kompanijos problemas, netikėtai rastas miręs
Apie JAV aviacinės, kosminės ir gynybinės kompanijos „Boeing“ problemas bei vidaus niuansus viešai kalbėjęs ir teismo byloje parodymus davęs buvęs bendrovės darbuotojas, informatorius Johnas Barnettas buvo rastas negyvas[1].
Vyro kūnas aptiktas jo paties sunkvežimyje šalia viešbučio Čarlstone, Pietų Karolinoje. Tyrimą atlieka Čarlstono policijos departamentas, kuris dėl įvykio jau išplatino pranešimą.
„Suprantame, kad šis atvejis sulaukė visuotinio dėmesio, ir mūsų prioritetas yra užtikrinti, kad tyrimui įtakos nedarytų spėlionės, o būtų vadovaujamasi faktais ir įrodymais“, – sakoma jame.
Vyro kūnas rastas netrukus po parodymų teisme davimo byloje AIR21, susijusioje su federaliniu įstatymu, kuriuo aviacijos pramonės darbuotojams suteikiama pranešėjų apsauga.
62-iejų metų J. Barnettas mirė kovo 9 d., o policija indikuoja, kad tai galėjo būti savižudybė, nors tyrimas tęsiamas toliau.
O viešojoje erdvėje pasklidus žiniai apie vyro mirtį, netrukus pradėta kalbėti apie konspiraciją. Netyla kalbos, kad apie „Boeing“ vidaus problemas, kompanijas valdymą ir galiausiai – net žmonių gyvybėms tiesioginį pavojų keliantį lėktuvų broką viešai kalbėjęs vyras tiesiog galėjo būti pašalintas.
„Boeing“ reiškia užuojauta vyro šeimai, artimieji ir advokatai nori atsakymų
Pati kompanija „Boeing“ jau sureagavo į žinią apie buvusio darbuotojo, vėliau tapusio informatoriumi, mirtį. Viešai išplatintame pareiškime teigiama:
„Reiškiame užuojautą dėl J. Barnetto mirties, mūsų mintys yra su jo šeima ir draugais“[2].
J. Barnetto advokatai Robertas Turkewitzas ir Brianas Knowlesas bendrame pareiškime sakė, kad miręs informatorius buvo „drąsus, doras ir labai sąžiningas žmogus, kuriam labai rūpėjo jo šeima, draugai, „Boeing“ kompanija, bendradarbiai, pilotai ir žmonės, kurie skraidė „Boeing“ lėktuvais“.
„Johnas buvo įpusėjęs savo parodymų davimą savo atsakomųjų veiksmų prieš informatorius byloje, kuri pagaliau artėjo į pabaigą. Jis buvo labai geros nuotaikos ir tikrai tikėjosi, kad šis jo gyvenimo etapas baigsis ir jis galės gyventi toliau. Mes nepastebėjome jokių požymių, kad jis ketintų atimti sau gyvybę. Niekas negali tuo patikėti. Mes visi esame sugniuždyti ir mums reikia daugiau informacijos apie tai, kas nutiko jam. Čarlstono policija turi tai išsamiai ir tiksliai ištirti ir pranešti visuomenei, ką išsiaiškins. Nė viena detalė negali likti neatskleista“, – teigia advokatai[3].
Savo ruožtu J. Barnetto šeima teigia, kad vyras „nekantriai laukė savo dienos teisme ir tikėjosi, kad tai privers „Boeing“ pakeisti savo darbo kultūrą“.
„Jis jautė potrauminio streso sindromui ir nerimo priepuoliems būdingus simptomus, viskas dėl priešiškos darbo aplinkos „Boeing“, kuri, mūsų manymu, ir nulėmė jo mirtį“, – sako mirusiojo šeima.
Buvęs ištikimas darbuotojas ryžosi atskleisti kompanijos problemas
Beveik tris dešimtmečius J. Barnetas dirbo „Boeing“ kokybės vadovu. Iš jų 28 metus jis dirbo „Boeing“ būstinėje Everete, Vašingtono valstijoje.
Kaip teigia jo šeima bei draugai, J. Barnetas mėgo savo darbą kompanijoje, bet dar 2010 m. buvo perkeltas į naująją „Boeing“ gamyklą Čarlstone, Pietų Karolinoje. Būtent ten „Boeing“ gamina „787 Dreamliner“, kurie pastaraisias metais susiduria su aibe problemų.
Anksčiau vyras žiniasklaidai yra pasakojęs, kad problemos prasidėjo prieš daugelį metų, kai po kompanijos susijungimo ir vadovų pasikeitimo, aviacinius ekspertus ir inžinierius pakeitė komanda iš karinės arba iš verslo sferos.
„Tuo metu jų šūkis buvo paprastas – mes esame Čarlstone ir galime daryti viską, ką norime. Jie pradėjo mus spausti, kad nedokumentuotume defektų, dirbtume ne pagal procedūras, leistume sumontuoti nekokybišką medžiagą. Jie ėmė apeiti procedūras ir nevykdyti lėktuvų konfigūracijos kontrolės, nekontroliuoti neatitinkančių dalių. Jie tiesiog norėjo, kad lėktuvai būtų kuo greičiau išstumti pro duris ir pinigai nuolat keliautų į jų sąskaitas“, – pasakojo J. Barnetas.
Dar 2019 m. J. Barnettas sakė, kad darbuotojai, kuriems buvo daromas spaudimas, sąmoningai montavo nestandartines dalis į gamybos linijoje esančius orlaivius. Jis taip pat sakė, kad aptiko rimtų deguonies sistemų problemų, dėl kurių kas ketvirta kvėpavimo kaukė avariniu atveju galėjo neveikti.
Vėliau jis pasakojo, kad darbuotojai nesilaikė procedūrų, skirtų komponentams stebėti gamykloje, todėl galėjo dingti sugedę komponentai, kai kuriais atvejais, siekiant išvengti gamybos linijos vėlavimo, iš metalo laužo konteinerių net buvo išimtos standartų neatitinkančios dalys ir sumontuotos į statomus lėktuvus.
J. Barnettas teigė, kad apie savo nuogąstavimus įspėjo vadovus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. „Boeing“ paneigė jo teiginius, bet 2017 m. JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) atlikta peržiūra patvirtino kai kuriuos J. Barnetto nuogąstavimus.
Peržiūros metu nustatyta, kad mažiausiai 53 neatitinkantys reikalavimai, kompanijai nurodyta imtis situacijos taisymo veiksmų.
O pastaruoju metu informatorius toliau viešai kalbėjo apie „Boeing“ gamybos problemas, įskaitant vieną naujausių incidentų, kai šių metų sausio 5 d. „Alaska Airlines“ lėktuvo skrydžio metu, jau ore esančiam oraliviui atsivėrė milžiniška skylė duryse. Dėl to įvyko lėktuvo dekompresija. Nors šio incidento metu pavyko išvengti aukų, įvykis vėl atkreipė dėmesį į pastarojo metu kompanijos problemas.
„Kai suprasite, kas vyksta „Boeing“ viduje, suprasite, kodėl susiduriame su tokiomis problemomis“, – sausio pabaigoje sakė J. Barnetas.
Vis dėlto, vyras taip ir nespėjo duoti lemiamų parodymų apie buvusį darbdavį, o tai paskatino ne vieną diskusiją.
Juk jis ne tik viešai kalbėjo apie milijardinės korporacijos problemas, galimai tiesiogiai atsakingas už bent keletą mirtinų „Boeing“ orlaivių katastrofų, bet ir išėjęs į pensiją pradėjo ilgai trukusį teisminį procesą prieš bendrovę, kaltino ją, kad dėl jo viešai nurodytų problemų, kompanija ėmėsi reputacinės susidorojimo kampanijos, pažemino jo asmenybę ir trukdė jo karjerai. Kompanija šiuos kaltinimus ne kartą atmetė[4].
„Boeing“ lėktuvai toliau susiduria su gedimais
„Boeing“ šiuo metu susiduria su didžiausia krize nuo pat 2018 ir 2019 m. , kai įvyko dviejų jos lėktuvų „737 Max 8“ katastrofos, per kurias kartu žuvo 346 žmonės.
Dar šių metų sausio mėnesį visiškai naujas lėktuvas „737 Max 9“ buvo priverstas leistis avariniu būdu po to, kai „Alaska Airlines“ avialinijų skrydžio metu, sprogo salono plokštė, orlaivyje atsivėrė milžiniška skylė. Visas šis incidentas buvo plačiai aptarinėjamas viešojoje erdvėje, kalbėta, kad mirties atvejų pavyko išvengti tik todėl, kad šalia vietos kur atsivėrė skylė nesėdėjo keleivis.
Reguliavimo institucijos kelioms savaitėms įšaldė net 171 „Max 9“ lėktuvą ir net iki dabar vis dar tikrina šių lėktuvų gamintojos gamybos liniją.
„Boeing“ generalinis direktorius Dave’as Calhounas pats pripažino, kad bendrovė iš tiesų susiduria su rimtu iššūkiu, tačiau Nacionalinės transporto saugos valdybos pirmininkė Jennifer Homendy atskleidė, kad „Boeing“ vengia taisyti šią situaciją, atsisakė tyrėjams pasakyti, kas gi dirbo prie minėto skrydžio metu iškritusių durų, dar nepateikė dokumentų apie remonto darbus.
Vėliau bendrovė pabrėžė, kad labai gerbia agentūrą, o atsakydama į neva tik neseniai gautą prašymą, pateikė visą asmenų, dirbančių durų komandoje, sąrašą.
Tačiau tuo kompanijos bėdos nesibaigia. Nors kurį laiką susirūpinimą kėlė tik kompanijos „Max“ programa, šią savaitę įvykęs incidentas, kai skrydžio iš Sidnėjaus į Oklendą metu lėktuvas staiga ėmė kristi, o įvykio metu dešimtys keleivių patyrė rimtų sužalojimų, privertė susimąstyti apie visų „Boeing“ lėktuvų saugumą.
