Dirbtinį intelektą mokytojai dažniausiai naudoja pamokoms ruoštis ir administraciniams darbams
Beveik 70 procentų Lietuvos mokytojų jau naudoja dirbtinio intelekto (DI) priemones savo darbe, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Dažniausiai šios technologijos pasitelkiamos ruošiantis pamokoms, sudarant ugdymo planus ar rengiant įvairius dokumentus.
Apklausos duomenimis, apie trys ketvirtadaliai DI naudojančių mokytojų teigia, kad šios priemonės padeda taupyti laiką ir palengvina kasdienį darbą. Daugiau nei pusė mokytojų DI taiko ir pamokų metu, o beveik penktadalis – mokinių darbams tikrinti, testams ar kontroliniams vertinti.
Populiariausia priemonė išlieka „ChatGPT“, kurią nurodė naudojantys 95 procentai apklaustų mokytojų. Taip pat minimos „Google Gemini“, „Microsoft Copilot“, „Duolingo“ ir „DeepL“ platformos. Ministerijos duomenimis, DI dažniau naudoja informacinių technologijų, ekonomikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojai.
Ministerija parengė DI naudojimo gaires, tačiau sprendimus paliko pačioms mokykloms
Reaguodama į sparčiai augantį DI naudojimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Jos skirtos padėti mokykloms nusistatyti savo vidaus taisykles, nors pačios gairės nėra privalomos.
„Su dirbtinio intelekto priemonėmis susiduriame kone kasdien, neišvengiamai šios technologijos ateina ir į mokyklas. Švietimo bendruomenei būtina turėti aiškias kryptis, kaip šias technologijas integruoti į ugdymą, mokyklos administracinį darbą, kaip jas naudoti atsakingai, užtikrinti akademinį sąžiningumą. Dirbtinis intelektas – tai galimybė palengvinti rutininį darbą. Tačiau būtina nusistatyti ribas ir taisykles, kam ir kaip šias naująsias technologijas naudojame mokyklose“, – sako viceministras Jonas Petkevičius.[1]
Pagal gaires, kiekviena mokykla galės sudaryti leidžiamų naudoti DI priemonių sąrašą, kurį tvirtins mokyklos vadovas. Rekomendacijose pabrėžiama, kad DI turėtų būti naudojamas tik tada, kai jis suteikia aiškią pridėtinę vertę ugdymui, o sprendimą, kada ir kaip jį taikyti, visada priima mokytojas.
Ekspertai įspėja, kad vien gairių nepakaks be mokymų ir finansinių išteklių
Švietimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien rekomendacijų gali nepakakti, jei mokykloms trūks kompetencijų ir lėšų tinkamai įvertinti dirbtinio intelekto priemones. Pasak jų, ne visos ugdymo įstaigos šiuo metu turi pakankamai resursų savarankiškai spręsti, kurios technologijos yra saugios ir tinkamos naudoti.
Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto direktorė Airina Volungevičienė pažymi, kad mokykloms dažnai trūksta laiko, kompetencijų ir finansinių išteklių DI priemonių tinkamumui įvertinti. Jos teigimu, Lietuvoje turėtų tapti privalomas Europos Sąjungos patvirtintas pedagogų skaitmeninių kompetencijų pagrindų modelis, kuris padėtų užtikrinti nuoseklų ir atsakingą technologijų taikymą ugdyme.[2]
Ministerija skelbia, kad mokykloms jau skirta 1,7 mln. eurų programinės įrangos licencijoms, įskaitant „Microsoft Copilot“ įrankius, tačiau „EdTech Lithuania“ atstovai pabrėžia, jog šių lėšų nepakanka visiems poreikiams. Ekspertų teigimu, dirbtinio intelekto naudojimas mokyklose artimiausiais metais tik plėsis, todėl pagrindiniu iššūkiu taps ne technologijų prieinamumas, o mokytojų pasirengimas jas taikyti atsakingai.
