Vilniaus savivaldybė viešinimui skirs rekordinę sumą – beveik 1 mln. eurų
Vilniaus miesto savivaldybė 2025-aisiais savo veiklos viešinimui planuoja skirti beveik 970 tūkst. eurų – tai gerokai daugiau nei pernai, kai šioms paslaugoms buvo numatyta 667,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu visuomenėje vis garsiau diskutuojama, ar apskritai yra padoru metu, kai derėtų susivienyti tam, kad pasiekti krašto gynybos tikslus, išlaidauti nebūtiniems dalykams.
Pranešama, kad didžiausia dalis lėšų bus skirta turinio rinkodaros projektams spaudoje ir interneto portaluose (327 tūkst. eurų), taip pat informacijos sklaidai socialiniuose tinkluose (170 tūkst. eurų). Be to, planuojama investuoti į naujienų agentūrų paslaugas, reportažus radijo stotyse bei reklamą feisbuke.
Sostinės savivaldybė teigia, kad, nepaisant išaugusių išlaidų, proporcinė biudžeto dalis, skiriama visuomenės informavimui, per pastaruosius penkerius metus mažėjo. 2025-ųjų miesto biudžetas siekia 1,561 mlrd. eurų – tai dvigubai daugiau nei 2020-aisiais, kai jis sudarė 790 mln. eurų[1].
Savivaldybės sprendimas didinti komunikacijos biudžetą esą stebuklingai sutampa ir su gyventojų lūkesčiais – tyrimų bendrovės „Kantar“ 2023 m. atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. vilniečių norėtų gauti daugiau informacijos apie savivaldybės veiklą.
Vis dėlto toks viešinimo biudžeto augimas gali kelti diskusijas dėl to, ar tokios investicijos yra būtinos, ypač atsižvelgiant į kitus miesto finansinius prioritetus.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2025 metų biudžetą patvirtino sausio pabaigoje. Jis siekia 1,561 mlrd. eurų ir yra 3,7 proc. didesnis nei pernai.
Kas moka, tas ir užsako muziką
Nors Delfi šiuo klausimu kreipėsi į sostinės savivaldybę tik dabar, 77.lt dar sausio pabaigoje atskleidė skandalingus V. Benkunsko planus viešinti savo vardą.
Be visa ko, į šią numatytą viešinimo kompaniją buvo įtraukta ir daugiau įdomesnių punktų – pavyzdžiui tai, kad planuojama išleisti 1,2 tūkst. eurų legaliai muzikai pastato pirmame aukšte ir renginių metu, o dar 18,2 tūkst. eurų – vaizdo įrašų transliacijoms ekranuose, kuriose, tikėtina, matysis ir pats meras V. Benkunskas. Tokia pati suma bus skirta elektroniniams pranešimams mokyklų bendruomenėms.
Be to, savivaldybė už 24,2 tūkst. eurų galiausiai atliks gyventojų apklausą apie mero darbą – na, matyt, tam, kad pasiteirauti, ar pakankamai V. Benkunsko veido vilniečiai mato.
4,8 tūkst. eurų numatyta socialinių tinklų ir rinkodaros mokymams savivaldybės darbuotojams, o įspūdingi 169,4 tūkst. eurų – informacijos sklaidai socialiniuose tinkluose.
V. Benkunskas pasiūlė savų būdų kaip išspręsti finansavimo gynybai klausimą
Lietuvoje įsiplieskus diskusijoms, iš kur gi jau nuo kitų metų ir taip kasmet iki pat 2030-ųjų iškapstyti tuos 5-6 proc. BVP krašto gynybos stiprinimui, miestiečių pinigų kišenėje nenulaikantis V. Benkunskas pasiūlė savo metodą – parduoti nebereikalingą žemę ir valstybinio turto peržiūrą, už kurią tikimasi surinkti iki 250 mln. eurų.
Be to, meras pasiūlė didinti pelno paskirstymą iš valstybės įmonių ir parduoti mažumos akcijas įmonėse.
Tačiau, panašu, kad sostinės vadui nė netoptelėjo mintis, jog galbūt tiesiog milijonas eurų galėtų „nukristi iš dangaus“, atsisakius visos šios informacijos sklaidos kampanijos ir tiesiog nuoširdžiai pradėjus dirbti miesto vardan (sakoma, kad tada labai suveikia „nemokama reklama“, kai miestiečiai patys iš lūpų į lūpas didžiuojasi savo meru).
Išlaidauti žmonių pinigais maitinamoms institucijoms tapo norma?
O štai Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT paskelbė apie savo planus statyti naują būstinę, kurios kaina gali siekti 84 mln. eurų. Tai būtų viena didžiausių investicijų LRT istorijoje, siekiant atnaujinti infrastruktūrą ir pritaikyti ją šiuolaikiniams transliavimo poreikiams.
Statybos pradžia numatoma tik 2027 m., o finansavimas būtų užtikrintas ilgalaikėmis paskolomis.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis rėžė, kad tauta ieško lėšų krašto gynybai, o tuo tarpu LRT leidžiasi į tokius brangius projektus. Jis tvirtina, kad tai atrodo kaip didžiulė prabanga ir siūlo LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei atsiprašyti visuomenės už šiuos sprendimus.
R. Žemaitaitis taip pat kelia klausimą, ar LRT tikrai laikosi savo pirminės misijos kaip visuomeninis transliuotojas, ar virsta verslo struktūra, kurios sprendimai kelia tik visuotinį nepasitenkinimą.
