Beprecedentinis sprendimas: „Sodra“ patvirtino J. Juškaitės motinystės atostogas

LietuvaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
B. Sabatauskaitė, J. Juškaitė
J. Juškaitė išsikovojo vaiko priežiūros atostogas. 77 koliažas

„Sodra“ uždegė žalią šviesą J. Juškaitės prašymui išeiti motinystės atostogų

Teismų istorija prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, kai Vilniaus apylinkės teismas pripažino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę Jūrate Juškaitę oficialia dukros mama. Tačiau net ir šio pripažinimo metu „Sodrai“ kilo sunkumų suteikiant J. Juškaitei tėvystės atostogas, nes buvo reikalingas būdas, kaip „Sodros“ sistemoje patvirtinti, kad vaikas turi dvi mamas. Kartu su teisine pagalba pavykus įveikti formalumus, J. Juškaitė galės išeiti į vaiko priežiūros atostogas ir gauti atitinkamas išmokas.

„Nuo pirmadienio išeinu į vaiko priežiūros atostogas. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje tai tapo realybe. Tikimės, kad šis sprendimas padės ir kitoms šeimoms“, – penktadienį feisbuke paskelbė J. Juškaitė[1].

Ji pabrėžė, kad nors šiuo atveju sprendimas buvo priimtas palankus, ateityje būtina, kad tokių situacijų šeimos nereikėtų spręsti teismuose, kadangi teisiniai reguliavimai turi būti pritaikyti visoms šeimoms, nepriklausomai nuo tėvų lyties ar santykių.

„Nesvarbu, ar joje mama ir tėtis, ar dvi mamos, ar du tėčiai. Noriu tikėti, kad šie sprendimai padės ir kitoms šeimoms. Tačiau taip pat realistiškai žvelgiu į situaciją: reikalinga politinė valia.

Negalime leisti, kad šeimos turėtų bylinėtis teismuose tam, kad gautų tai, kas joms ir taip priklauso – galimybę nuo pat anksčiausių dienų megzti ryšį su vaiku: sūpuoti, liūliuoti, pakeisti sauskelnes, pamaitinti bei pasirūpinti, kad kita partnerė ar partneris galėtų pailsėti“, – teigė J. Juškaitė.

Šioje istorijoje labai svarbų vaidmenį atliko J. Juškaitę atstovavęs advokatas Donatas Murauskas. Jis paaiškino, kad teisiniai reguliavimai Lietuvoje dažniausiai pritaikyti tradicinėms šeimoms, todėl susiduriama su problemomis, kai reikia pritaikyti teisės aktus netradicinių šeimų atžvilgiu. Pagal esamus teisės aktus, tik po motinystės pripažinimo „Sodra“ galėjo pradėti nagrinėti prašymą dėl tėvystės atostogų, tačiau „Sodra“ turėjo susidurti su rimtomis administracinėmis kliūtimis, nes sistema nebuvo pritaikyta dviejų mamų ar dviejų tėčių paskyrimui eiti vaiko priežiūros atostogų.

J. Juškaitė
J. Juškaitė griebėsi teisinės pagalbos prieš „Sodrą“. Juliaus Kalinsko/ELTA nuotrauka

Dvimamystė Lietuvoje neįteisinta, bet kelias tam jau atvertas?

Advokatas D. Murauskas teigia, kad ši situacija parodo, jog mūsų teisės sistema gali prisitaikyti ir spręsti netipines situacijas, jei tik tam yra politinė valia. Visgi, anot advokato, Lietuvoje būtina atnaujinti teisės aktus, kad būtų užtikrinta teisinė pusiausvyra tarp skirtingų šeimų modelių.

Užsienyje susituokusių B. Sabatauskaitės ir J. Juškaitės atvejis esą parodo, kaip turėtų vystytis šeimos teisės Lietuvoje, kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius. Pavyzdžiui, nors šis sprendimas atvėrė kelią tėvystės atostogoms vienalytėms šeimoms, teisinės kliūtys ir neaiškūs reguliavimai esą gali trukdyti tomis pačiomis teisėmis pasinaudoti ir kitoms šeimoms.

Tiek J. Juškaitė, tiek advokatas D. Murauskas teigė besitikintys, kad tai taps svarbia pamoka, kuri paskatins sisteminius pokyčius.

Tačiau, kaip pažymi J. Juškaitė, tik nuo politinės valios priklauso, ar šis kelias taps plačiau prieinamu ir lengvesniu kitoms šeimoms, kurios susiduria su panašiomis problemomis.

Vienalytė partnerystė įteisinta per „užpakalines duris“?

Teismo sprendimas, priimtas gruodžio pradžioje, suteikė J. Juškaitei teisę būti pripažinta biologine motina, nors iš pradžių tokia buvo pripažinta tik B. Sabatauskaitė. Teigiama, kad motinystė buvo nustatyta remiantis rašytiniais įrodymais, galimai DNR tyrimo pagalba. Nors biologinė motinystė tarp dviejų moterų yra neįmanoma, tai, kaip jos tapo oficialiomis motinomis, rodo, kad Lietuvoje sukuriamas precedentinis pagrindas surogatinės motinystės praktikai.

Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad tai gali būti naudojama kaip įrankis LGBT+ tikslams pasiekti. Jis pabrėžė, kad teismas, priimdamas sprendimą, galimai pažeidė Civilinį kodeksą, nes motinystė turėjo būti užginčyta, o ne pripažinta tiesiogiai.

Tuo tarpu europarlamentaras Aurelijus Veryga taip pat sukritikavo šį sprendimą, teigdamas, kad vaikų teisės turėti tėvą ir mamą turėtų būti prioritetas, o ne suaugusiųjų norai. Politikas pažymėjo, kad šis sprendimas gali sukurti precedentą surogatinei motinystei ir vienalytėms poroms įsivaikinti, o tai nepriimtina pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.