Pirmą kartą Lietuvos istorijoje teismas pripažino dvi vaiko mamas biologinėmis
Dar viena prieššventinė „dovanėlė“ išpakuota – teismui priėmus istorinį sprendimą dėl B. Sabatauskaitės ir J. Juškaitės atžalos, kad ši oficialiai turi dvi mamas, kartu tam tikra prasme buvo sudarytas precedentas nušauti net kelis zuikius vienu šūviu – ir įteisinti surogatinę motinystę, ir vienalytę partnerystę.
Šią savaitę pasirodė žinia apie gruodžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą šias dvi moteris, kartu auginančias vaiką, abi pripažinti biologinėmis jo mamomis[1]. Skelbiama, kad vaiko mama kartu oficialiai būtų pripažinta ir Jūratė Juškaitė, tam esą prireikė net metų.
Visgi, platesnė informacija visuomenei šiuo klausimu nėra skelbiama, tik nurodoma, kad J. Juškaitės biologinė motinystė buvo nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuo galėtų būti, pavyzdžiui, atliktas DNR tyrimas. Tai reiškia, kad abi šioje byloje figūruojančios moterys yra lygiavertės biologinės vaiko mamos.
O kaip žinia, biologiškai vaiko dvi mamos susilaukti negali, tad tam tikslui dar turėjo būti pasitelktas ir trečias – vyriškos lyties – asmuo. Taigi, ką tai reiškia? O reiškia tai, kad tokiu būdu Lietuvoje buvo duotas precedentas surogatinei motinystei.
„Nacionalinio susivienijimo“ atstovas, seimo narys Vytautas Sinica pastebėjo, kad tokiu atveju išeina taip, jog toks vaiko susilaukimo būdas esą buvo pasirinktas kaip politinių ir ideologinių tikslų pasiekimo instrumentas[2].
„Surogacija Lietuvoje draudžiama ir už tai gręsia baudžiamoji atsakomybė, tačiau būtinas susilaukto svetimo vaiko pardavimo faktas. B. Sabatauskaitė pagimdyto vaiko nepardavė, tad baudžiamojo nusikaltimo čia nėra.“ – pažymėjo V. Sinica.
Kad priimtų tokį sprendimą, teismas galimai turėjo pažeisti Civilinį kodeksą
Tuo tarpu V. Sinica pastebėjo, kad Birutė Sabatauskaitė buvo pripažinta motina pačiu pagimdymo faktu ir jau buvo įrašyta į vaiko gimimo liudijimą. Remiantis Civiliniu kodeksu, šiuo atveju J. Juškaitės motinystė esą galėjo būti vertinama tik prieš tai užginčijus B. Sabatauskaitės motinystę, mat priešingu atveju yra laikoma, kad vaikas motiną jau turi ir kitos nėra ieškoma.
„Galima vienintelė išvada: teismas pažeidė Civilinį kodeksą ir negalėjo priimti tokio sprendimo, o valstybė dėl LGBT tikslams palankios politinės konjunktūros sprendimo neskundė ir paliko galioti.
Tačiau Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad „jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teisminis peocesas turi būti atnaujintas.“ – pridūrė Mišrios seimo narių grupės atstovas.
Šis atvejis V. Sinicai esą panašus į vaiko pasitelkimą politiniams tikslams pasiekti – iš pradžių vienalytė pora esą ėmėsi susilaukti atžalos pačiu keisčiausiu būdu, kad sukurtų tokią teisinę situaciją ir per tą precedentą patenkino savo reikalavimus.
A. Veryga įsitikinęs, kad šis žingsnis atveria kelią vienalyčių porų įsivaikinimui
Savo ruožtu tokį teismo sprendimą sukritikavo ir Europos Parlamento narys, „valstietis“ Aurelijus Veryga. Anot jo, tai gali tapti precedentu ateityje, kai atveriamas kelias surogatinei motinystei ir galimybėms įsivaikinti vienalytėms poroms[3]. Politikas įsitikinęs, kad tokiais atvejais visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vaikų teises augti su mama ir tėčiu, o ne suaugusiųjų norus.
„Neapsimetinėkime, netgi kai buvo kalbama apie Partnerystės įstatymą ir Civilinę sąjunga, juk labai dažnai buvo sakoma: „Nebijokit, nekurkit baubų, čia nėra apie vaikų įsivaikinimą“ <…>. Nors iš tikro čia pie vaiko teises turėti mamą ir tėtį niekas gi nekalba, kalbama apie dviejų suaugusių žmonių norus“, – teigė A. Veryga.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį 5-tą pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnį tokia procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims[4].
Tuo tarpu vienos lyties asmenims nėra įteisinta nei santuoka, nei partnerystė, o tuo labiau surogatinė motinystė.
„Na, o dabar labai paprastai ir nesudėtingai, kaip gali atsitikti, kad dvi moterys tampa vieno vaiko „biologinėmis mamomis“. Viena iš jų turėtų donuoti savo kiaušialąstę kuri turėtų būti apvaisinama donoro sperma ir embrionas ar keli embrionai perkeliami į kitos moters gimdą (pagalbinis apvaisinimas), kuri išnešioja ir pagimdo vaiką (surogatinė motinystė). Tokiu atveju Lietuvoje pagimdžiusi moteris automatiškai pripažįstama mama, o kita savo motinystę gali bandyti įrodyti DNR tyrimo pagalba.
Spėju ir matyt realiausia, kad taip šioje istorijoje ir įvyko, nes „stebuklų“ nebūna“, – istorijos eigą aiškino A. Veryga.
KT išpakavo siurprizą: nepilnamečiai galės būti šviečiami apie LGBTIQ šeimas
Šią savaitę verdiktą LGBTIQ bendruomenei paskelbė ir Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT), konstatavęs, kad Nepilnamečių įstatymo nuostata, draudžianti skleisti informaciją nepilnamečiams apie tos pačios lyties šeimas ir bei tokius santykius, prieštarauja Konstitucijai.
Vyriausybė vasarį kreipėsi į KT dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo, siūlydama naikinti nuostatas, draudžiančias skleisti informaciją apie kitokias šeimos sampratas. Seimas tam nepritarė, o prezidentas Nausėda teigė, kad toks žingsnis pakenktų šeimos vertybėms.
Ginčas kilo po EŽTT sprendimo, jog Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę, kai buvo sustabdytas Neringos Macatės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas dėl tos pačios lyties veikėjų istorijų.
KT nusprendė, kad informacijos draudimai apie LGBTIQ šeimas nesuderinami su saviraiškos laisve.
