Belgija atmetė raginimą dar kartą svarstyti Rusijos centrinio banko turto panaudojimą
Belgija nepritaria atnaujintam siūlymui panaudoti Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą Ukrainos gynybai ir valstybės finansavimui. Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot pareiškė, kad teisinės ir finansinės priežastys, dėl kurių šalis anksčiau priešinosi tokiam sprendimui, niekur nedingo.
Diskusiją per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Airijoje mėgino atnaujinti Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Švedija. Šios šalys teigia, kad Rusijos karo išlaidos didėja, o Ukrainai jau patvirtintos paramos gali nepakakti. Iniciatyvą taip pat palaikė Baltijos valstybės, tačiau, M. Prévot teigimu, tarp kitų ministrų ji didelio entuziazmo nesulaukė.
Belgijos pozicija yra ypač svarbi, nes didžioji dalis ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto laikoma Briuselyje veikiančiame tarptautiniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Iš maždaug 210 mlrd. eurų visoje ES įšaldyto Rusijos suvereniojo turto apie 185 mlrd. eurų siejama būtent su šia Belgijoje registruota institucija.
Turto įšaldymas ir jo konfiskavimas nėra tas pats
Po 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto Rusijos invazijos ES uždraudė sandorius, susijusius su Rusijos centrinio banko atsargų ir turto valdymu. Tai reiškia, kad turtas buvo imobilizuotas: Rusijos centrinis bankas negali jo pervesti, parduoti ar kitaip juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė formaliai nebuvo panaikinta.
Konfiskavimas būtų gerokai toliau siekiantis sprendimas. Tokiu atveju Rusijos centrinio banko turto pagrindinė suma būtų paimta arba perduota Ukrainai. Belgija tvirtina, kad toks veiksmas gali prieštarauti valstybių ir centrinių bankų turto imuniteto principams bei sukelti ilgus teisminius ginčus.
Šią diskusiją dažnai apsunkina tai, kad viešai suplakamos dvi skirtingos pinigų kategorijos. ES jau naudoja dėl turto įšaldymo susidarančias ypatingąsias pajamas, tačiau kol kas nėra konfiskavusi pačios pagrindinės Rusijos turto sumos. ES institucijų vertinimu, pajamos, kurias depozitoriumai gauna reinvestuodami susidariusius grynųjų pinigų likučius, nepriklauso Rusijos centriniam bankui net ir pasibaigus imobilizavimui.
Rusijos turtas jau generuoja milijardus eurų Ukrainai
Nors pagrindinis kapitalas tebėra užblokuotas, jo generuojamos grynosios pajamos jau nukreipiamos Ukrainai. Pagal 2024 metais patvirtintą ES mechanizmą 95 proc. tokių pajamų skiriama ES ir Didžiojo septyneto paskolų Ukrainai grąžinimo mechanizmui, o likę 5 proc. – Europos taikos priemonei.
2026 metų rugpjūtį ES gavo dar 1,4 mlrd. eurų įmoką iš pajamų, sukauptų per pirmąjį metų pusmetį. Europos Komisijos duomenimis, nuo mechanizmo veikimo pradžios įšaldytas Rusijos turtas iki to laiko buvo sugeneravęs iš viso apie 8 mlrd. eurų ypatingųjų pajamų.
„Euroclear“ skelbė, kad 2026 metų birželio pabaigoje su sankcionuotu Rusijos turtu buvo susiję 202 mlrd. eurų jo balanso. Šis rodiklis apima ne vien pradinę įšaldytų vertybinių popierių vertę, todėl nėra tiesiogiai tapatus viešai minimai maždaug 185 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto sumai. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį pajamos iš sankcionuoto Rusijos turto siekė 2,3 mlrd. eurų, o 1,5 mlrd. eurų buvo atidėta ES nustatytam įnašui.
Belgija baiminasi, kad didžiausia rizika liktų jai ir „Euroclear“
Belgijos valdžia neprieštarauja principui, kad Rusija turėtų atlyginti Ukrainai padarytą žalą. Ginčas kyla dėl metodo ir atsakomybės pasidalijimo. Briuselis nenori, kad kitose valstybėse priimto politinio sprendimo teisinės pasekmės neproporcingai tektų Belgijai, nes „Euroclear“ veikia pagal jos jurisdikciją.
M. Prévot pabrėžė, kad turto panaudojimas per procedūrą, prilygstančią konfiskavimui, sukeltų labai didelę riziką. Belgija reikalavo, kad galimos išlaidos, teisinė atsakomybė ir Rusijos atsakomųjų veiksmų padariniai būtų visiškai pasidalyti tarp ES valstybių, o suteikiamos garantijos nebūtų apribotos iš anksto nustatyta suma.
Rizika nėra vien teorinė. Rusija gali mėginti išsireikalauti kompensacijas savo teismuose, areštuoti Vakarų bendrovių turtą ar imtis kitų atsakomųjų priemonių. Be to, Europos Parlamento tyrimų tarnyba pažymi, kad tarp teisės ekspertų nėra bendro sutarimo, ar visišką Rusijos centrinio banko turto konfiskavimą būtų galima pagrįsti kolektyvinėmis atsakomosiomis priemonėmis. Valstybių turtas, o ypač centrinių bankų rezervai, pagal tarptautinę paprotinę teisę naudojasi stipria apsauga.
Keturių valstybių spaudimą skatina augantis Ukrainos finansavimo trūkumas
Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Švedijos ministrai bendrame laiške įspėjo, kad 2026–2027 metams numatytos 90 mlrd. eurų ES paskolos gali neužtekti. Pasak jų, Rusijai tęsiant atakas didėja Ukrainos karinės, energetikos ir valstybės biudžeto išlaidos, todėl klausimo negalima atidėti iki karo pabaigos.
ES Taryba 2026 metų balandį galutinai patvirtino iki 90 mlrd. eurų siekiančią paramos paskolą. Apytiksliai 60 mlrd. eurų numatyta karinei paramai ir Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams, o 30 mlrd. eurų – makrofinansinei bei bendrajai biudžeto paramai. Pinigai gaunami ES skolinantis kapitalo rinkose, paskolą užtikrinant ES biudžetu.
Iki 2026 metų rugpjūčio pagal šį instrumentą buvo išmokėta 11,6 mlrd. eurų: 3,2 mlrd. eurų makrofinansinei paramai ir 8,4 mlrd. eurų gynybos pirkimams. Paskola turėtų būti grąžinta iš būsimų Rusijos reparacijų, o iki tol įšaldytas turtas negalėtų būti grąžintas Maskvai.
Ukraina siūlo dalį 2027 metų lėšų išmokėti anksčiau
Ukraina susiduria ne tik su bendra ilgalaike finansavimo problema, bet ir su neatidėliotinu poreikiu užsakyti ginkluotę. M. Prévot pažymėjo, kad norint gauti karinę įrangą 2027 metais užsakymus ir pradines įmokas reikia atlikti jau dabar.
Dėl to Kyjivas pasiūlė anksčiau išmokėti dalį kitais metais numatytos paskolos dalies. „Euronews“ duomenimis, Ukrainos gynybos ministerijos finansavimo trūkumas siekia apie 23 mlrd. eurų, o 2027 metams iš 90 mlrd. eurų paskolos numatyta maždaug 45 mlrd. eurų. Europos Komisija iki publikacijos paskelbimo oficialaus prašymo paankstinti šias lėšas dar nebuvo gavusi.
Toks sprendimas padėtų užsakyti ginklus artimiausiam laikotarpiui, bet kartu sumažintų 2027 metais liksiančią finansinę atsargą. Todėl Rusijos turto panaudojimo šalininkai teigia, kad ES reikia papildomo finansavimo šaltinio, kuris mažiau apkrautų valstybių biudžetus ir Europos mokesčių mokėtojus.
Belgijos pozicija nereiškia paramos Ukrainai atsisakymo
Belgijos prieštaravimai dėl Rusijos turto konfiskavimo nereiškia, kad šalis nori nutraukti pagalbą Ukrainai. Belgijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios valstybė Ukrainai jau buvo įsipareigojusi skirti 4,488 mlrd. eurų dvišalės paramos. Ši suma neapima Belgijos įnašų ir garantijų bendroms ES bei tarptautinėms programoms.
Belgija taip pat naudoja iš „Euroclear“ pelno surenkamus įmonių mokesčius Ukrainai remti. Be to, pagal ES teisę „Euroclear“ perveda ypatingąsias pajamas į mechanizmą, kuriuo grąžinamos Didžiojo septyneto Ukrainai suteiktos paskolos. Taigi ginčas nėra dėl to, ar lėšos turi pasiekti Ukrainą, bet dėl ribos tarp pajamų panaudojimo ir nuosavybės teisių į pagrindinį kapitalą panaikinimo.
M. Prévot pripažino, kad ilgėjant karui visuomenės parama finansinei pagalbai gali silpnėti, tačiau pabrėžė, jog tarptautinis solidarumas su Ukraina išlieka būtinas. Belgija šiuo metu remia jau sutartos 90 mlrd. eurų paskolos spartesnį įgyvendinimą, tačiau nenori pritarti Rusijos pagrindinio kapitalo panaudojimui be aiškaus teisinio pagrindo ir bendrų, neribotų garantijų.
Sprendimą lems ne vien politinė valia, bet ir teisinis modelis
Rusijos turto panaudojimo šalininkai argumentuoja, kad agresorė turėtų pati finansuoti Ukrainos gynybą ir atstatymą. Jie taip pat teigia, jog palikus šį kapitalą nepanaudotą visa karo našta tenka Ukrainos partnerių biudžetams, nors Maskva yra atsakinga už padarytą žalą.
Priešininkai baiminasi, kad nepakankamai pagrįsta konfiskacija sukurtų pavojingą precedentą, susilpnintų pasitikėjimą Europos finansų sistema ir paskatintų užsienio valstybes mažinti eurais laikomas atsargas. Kita vertus, dalis teisės ekspertų mano, kad Rusijos agresija ir pareiga atlyginti žalą galėtų būti pagrindas taikyti specialias atsakomąsias priemones. Vieno visuotinai pripažinto atsakymo į šį klausimą šiuo metu nėra.
Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu ES ir toliau naudos Rusijos turto generuojamas pajamas, o pagrindinį kapitalą laikys įšaldytą. Naujas, ambicingesnis pasiūlymas galėtų pajudėti tik tuo atveju, jeigu valstybės rastų teisiškai atsparesnį modelį ir sutiktų kolektyviai prisiimti Belgijai bei „Euroclear“ tenkančią riziką.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Belgium Pushes Back Against New Attempt to Use Russian Assets to Support Ukraine. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/02/belgium-pushes-back-against-new-attempt-to-use-russian-assets-to-support-ukraine
„Reuters“. (2026). Belgian Position on Frozen Russian Assets Unchanged, Minister Says. https://www.reuters.com/business/belgiums-position-frozen-russian-assets-unchanged-minister-says-2026-09-02/
Europos Sąjungos Taryba. (2026). Council Finalises €90 Billion Support Loan to Ukraine. https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/04/23/council-finalises-90-billion-support-loan-to-ukraine/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai pateikia Belgijos poziciją dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainai ir galimas pasekmes, todėl jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui.
Straipsnyje trūksta išsamesnės analizės ir šaltinių, kurie patvirtintų teiginius apie Belgijos baimę dėl ieškinių. Tai gali sukelti klaidingą supratimą ir dezinformaciją.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų klausimą apie tarptautinę paramą Ukrainai ir Belgijos sprendimo pasekmes. Ši tema yra reikšminga Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Belgijos sprendimą blokuoti Rusijos turto panaudojimą Ukrainai, kas gali turėti reikšmingų pasekmių tarptautiniu mastu. Jame taip pat aptariami galimi teisinių problemų aspektai ir alternatyvūs paramos būdai, kas yra konstruktyvu ir naudinga skaitytojams.
Straipsnis skatina nerimą dėl galimų teisinių pasekmių ir nesubalansuotai akcentuoja baimę, kas gali sukelti emocinę įtampą skaitytojams.
