Stiprinama žmonių kontrolė: už naudojimąsi grynaisiais teks pasiaiškinti

Už leidžiamus pinigus teks pasiaiškinti bankui

Grynųjų erai einant į pabaigą, iš šalies bankų gyventojai sulauks dar daugiau kontrolės. Skelbiama, kad jau nuo rugsėjo 1-osios bankas turės teisę žinoti, kur ir kokiems tikslams panaudosite savo uždirbtus pinigus. Grynindamasis bent 10 tūkst. eurų klientas turės atsiskaityti, kur jie bus panaudojami. Tuo tarpu gyventojų nepasitenkinimas bankų darbu vis labiau kyla ir šie pastebi negalintys naudotis savo pinigais kada panorėję.

Sparčiai nykstant gryniesiems ir įsigalint skaitmeninei kontrolei, „Swedbank“ paskelbė jau nuo rudens reikalausiantis pasiaiškinimo, kam klientas panaudos savo pinigus. Pagrindinis banko argumentas, kodėl reikėjo imtis tokių pokyčių, esą yra apsauga nuo pinigų plovimo.

Be visa ko, neramina ir kylantys banko įkainiai, paliesiantys ne tik turinčius paslaugų planus, bet ir jų neturinčius, mat minimalus kasdienių paslaugų mėnesinis mokestis nuo 0,7 euro išaugs iki 1 euro. Iki euro pabrangs ir debeto kortelių mėnesinis administravimo mokestis. Šalies senjorams taip pat reikės plačiau praverti savo pinigines, mat už identifikavimo kodų generatorių teks atseikėti net 16 eurų (buvo 8,69 euro)^[1].

„Įkainių pokyčius atlikome įvertinę išaugusius kokybiškų ir saugių banko paslaugų teikimo kaštus bei įgyvendindami pinigų plovimo prevencijos reikalavimus“, – teigiama banko pranešime^[1].

Bankas taip pat ribos jūsų dienos pavedimų limitą. Skelbiama, kad per vieną dieną jis negalės būti didesnis kaip 10 tūkst. eurų, o taip pat išnyksta ir galimybė įmokėti grynuosius į kito kliento sąskaitą.

Liks be bankomatų

Optimizuojamas bankų paslaugas pastebėjome kiekvienas. Sparčiai naikinami bankomatai, o grynieji pinigai tampa it aukso vertės, kuri ypatingai išryškėja esant vis dažnesniems banko sutrikimams. Vangiai pildomi ištuštinti bankomatai, nuolat pasikartojantys „sistemos atnaujinimo darbai“ lemia, kad ne visada galime pasinaudoti savo pačių skaitmeninėje erdvėje laikomais pinigais. O jei dar išsikrovė mobilusis arba jį palikome namie? Kaip atlikti pavedimą ar galų gale žinoti, kiek sąskaitoje liko pinigų?

Tačiau šios priežastys bankui – nė motais. Bankui, panašu, nepatinka, kai jo klientai vykdo finansines operacijas be jo žinios. Štai regionų gyventojai jau dabar susiduria su sunkumais – bankomatų nėra artimiausiu 10 km spinduliu, o štai už paslaugas mokėti vis tiek reikia – kaip galų gale duonos nusipirkti?

Juk nuo šių metų pradžios netgi ir darbo užmokestis privalo būti pervestas tiesiai į bankinę sąskaitą. Įstatymas priimtas, bet sklandžiu jo įgyvendinimu nepasirūpinta – neužtikrintas reikiamas bankomatų kiekis užmiesčiuose, o tik dalyje iš krautuvėlių įrengti „Perlo“ terminalai, kurie, sulaukę didesnio gyventojų antplūdžio, gali pritrūkti grynųjų. O štai kaimo parduotuvėlėse, vargu, ar pavyks atsiskaityti kortele – dalyje iš jų pinigų nuskaitymo aparatas išvis neegzistuoja.

It surištomis rankomis

Visgi nebūtinai bankomatas turi būti toli, kad juo nebūtų galima pasinaudoti. Štai COVID-19 pandemijos metu, kai norint įeiti į didesnes parduotuves (kuriose ir buvo bankomatai), reikėdavo pateikti galimybių pasą, ne visi turėjo prieigą prie galimybės įsinešti į savo bankinę kortelę pinigų.

Vienintelis bankomatas, kur buvo galima šią funkciją atlikti nevykstant į kitą miesto dalį, jau kelias dienas buvo užstrigęs, o kitur reikėjo galimybių paso. Dėl šios priežasties viena kauniečių šeima laikinai negalėjo sumokėti už vaiko, einančio į mokyklą, mokymosi priemones, kurių parduotuvėje be galimybių paso paprasčiausiai negalėjo įsigyti, o internetu nusipirkti – taip pat.

Grynųjų poreikį dar labiau padiktavo ir prasidėjęs karas Ukrainoje, kai gyventojai puolė nusiiminėti grynuosius pinigus, nes suvokė grėsmę, kad jei banko sistemos nebeveiks, savo pinigus jie matys it savo ausis, o karui prasidėjus, niekas neskubės traukti kortelių skaitytuvų atsiskaitant už maistą. Tačiau tąkart premjerė ramino – jei grynųjų ir pritrūks, tai tik laikinai. Visgi, pastaruoju metu su vis dažnesniu bankomatų trūkumu susiduria dažnas didmiesčio gyventojas.

Pinigai banke – pinigai banko?

Diskutuojant pinigų laikymo banke tema, internete verda didelės diskusijos. Daugumoje jų gyventojai yra linkę noriai dalintis savo patirtais „nuotykiais“ viename ar kitame banke. Štai Gintaras Furmanavičius pasidalino vieno tautiečio, su banko pagalba likusio be pinigų, istorija.

Teigiama, kad asmuo susidūrė su vieno iš bankų net tris mėnesius vykdytu tyrimu, kurio metu buvo užšaldytos sąskaitos, žmogui disponuoti savo lėšomis nebuvo galimybės, o už banko teikiamas paslaugas mokėti vis tiek teko, mat buvo už tai nurašinėjami pinigai. 

Be viso to asmuo ne tik neturėjo kur kreiptis, mat iš banko tik girdėdavo standartinius atsakymus, kad specialistas susisieks, tačiau proceso nepagreitino ir banko prašomų dokumentų pateikimas (kuriuos, beje, bankas ir taip turėjo). Galiausiai, be jokio paaiškinimo bankas tiesiog nutraukė sutartį ir pasiteiravo, į kurią banko sąskaitą tame banke laikytas lėšas pervesti. Bet ir ties šiuo teiginiu esą istorija nepasistūmėjusi.

Ir štai, tik po 3,5 mėnesio vargo, kai buvo kreiptasi į priežiūros instituciją, pinigai stebuklingai sugrįžo, kai asmuo jau buvo išvykęs iš Lietuvos. O štai bankui, kad būtų įvykdytas pervedimas, esą nė nereikėjo, kad asmuo atvyktų į padalinį (kaip buvo pranešta prieš tai, esą vardan saugumo).