Infliacija euro zonoje ir Lietuvoje sumažėtų iki 2 proc. tik gilesnės recesijos pagalba
Vis dar tebeaugančios būsto kreditų palūkanų normos galvos skausmą kelia ne vienam, o sunerimę gyventojai jau stveriasi už galvų, ką reikės daryti, kai šios dar paaugs. Tuo tarpu žymiausi Lietuvos ekonomistai jau neslepia to, kas vyksta už kylančių palūkanų normų – pasirodo, tokiais būdais JAV centrinis bankas kartu su Europos centriniu banku ketina sukelti gilesnę recesiją, kuri atvėsintų darbo rinką ir pagaliau leistų ištrūkti iš užburto rato.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad nepaisant nesileidžiančios infliacijos kovo mėnesį ir toliau gerėjo Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansinės padėties pasikeitimą ir perspektyvas, kas, veikiausiai, susiję su darbo užmokesčio augimu[2].
Tačiau augantis darbo užmokestis dabar bene didžiausia problema ekonomikoje, mat stipri darbo rinka ir aukšta infliacija skatina įmones kelti atlyginimus, o tuo tarpu juos keldamos įmonės kartu esą padidina ir kainas.
Anot ekonomisto, analogiška problema kamavo ir euro zonos infliaciją šių metų vasarį, kai kainas į viršų labiausiai ištempė paslaugų dedamoji ir darbo užmokesčio augimas. Tad, vertinant šiuos aspektus, pasak eksperto, vien techninės recesijos esą nepakaks, kad infliacijos lygis euro zonoje ir Lietuvoje sumažėtų iki 2 proc.
Kad toks tikslas būtų pasiektas, tam prireiktų gilesnės recesijos, kuri tiesiogiai padidintų nedarbo lygį, neigiamai paveiktų darbo užmokesčio dinamiką ir kirstų per išaugusias paslaugų kainas[2].
Su tokiomis bazinėmis palūkanomis naivu tikėtis ekonomikos augimo
Tuo tarpu Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus nusiteikęs ne taip optimistiškai ir teigia, kad antrąjį šių metų pusmetį neverta tikėtis Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo Lietuvoje, veikiau – jo kritimo, o tą diktuoja JAV ir euro zonoje esančios palūkanų normos.
„Akivaizdu, kad dabar palūkanų dydis JAV pasiekė tam tikrą skausmingą lygį, kuris jau ne padeda, o kenkia finansų sistemai“, – pastebėjo G. Šimkus[3].
Lietuvos banko vadovas taip pat pridūrė, kad infliaciją kaitina žemas nedarbo lygis ir atlyginimų augimas, o tiek JAV, tiek euro zonoje pasiekti 2 proc. infliacijos nepavyks be didesnės recesijos.
Tačiau G. Šimkus teigė šių metų antrąjį pusmetį nematantis techninės recesijos ir ekonomikos augimo, ką šiuo metu rodo ir dabartiniai Lietuvos pramonės rodikliai – pasak jo, net ir faktiniai skaičiai rodo, kad eksportuojantys sektoriai techniškai ir dabar išgyvena recesiją.
G. Šimkus taip pat patikino, kad ekonominės krizės Lietuvai išvengti, greičiausiai, nepavyks, bet, pasak jo, kol kas prognozuoti, kas bus toliau, beveik neįmanoma. Tačiau, tikėtina, kad bent jau iki rudens palūkanų normos ir toliau išliks aukštos.
Pinigai nuvertėja dėl aukštų maisto kainų
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebėjo, kad pagrindinis infliacijos veiksnys yra maisto prekių kainų augimas[4].
Remiantis atnaujintos maisto kainų analizės 2022 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje ir mažmeninėje maisto produktų prekyboje pernai metų paskutinį ketvirtį prekių kainos kilo spartesniu tempu nei sąnaudos.
Pasak L. Mociūnaitės, vertinant bendrą kainų ir sąnaudų pokytį per 2021-2022 m., matyti, kad maisto pramonėje sąnaudos padidėjusios daugiau nei gamintojų prekių kainos. Maisto prekyboje tiek sąnaudos, tiek prekių kainos vartotojams yra išaugusios panašiai, o tuo tarpu žemės ūkyje produkcijos kainos esą vis dar yra išaugusios daugiau nei sąnaudos, bet palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, pasak ekspertės, atotrūkis sumažėjęs.
Ekonomistė prognozuoja, kad slopstant įvairių sąnaudų nulemtam infliaciniam spaudimui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o galiausiai ir šių metų vasarą tapti vienaženkle, o metų pabaigoje pasiekti 3 proc. L. Mociūnaitės skaičiavimais, vidutinė metinė infliacija šiemet sudarysianti 9 proc.
Metinei infliacijai įtakos taip pat turėjo ir energijos kainų raida, kai atpigo elektros kaina rinkose ir kovo mėn. pasiekė 89 Eur/MWh, iki 44 Eur/MWh sumažėjusi dujų kaina bei naftos kaina, kuri įtakota Silicio slėnio banko atvejo, kovo mėnesį krito iki 79 JAV dolerio už barelį.
Opozicija pateikė siūlymų, kaip sumažinti naštą mokantiems būsto paskolas
Nesant jokių optimistinių artimosios ateities prognozių dėl būsto kreditų palūkanų normos kritimo, savo ruožtu „valstietė“ Ligita Girskienė kovo pabaigoje pateikė siūlymų, kaip būtų galima sumažinti jaunų šeimų pečius užgriuvusią naštą dėl šimtais eurų per mėnesį kainuojančių įmokų už būstą.
Parlamentarė pasiūlė, kad asmenys, kurie būsto paskolas įgijo iki 2023 metų pradžios, savo sumokėtas palūkanas galėtų „atsiimti“ deklaruodami pajamas.
Praktikoje pasiūlymas būtų pritaikytas taip, kad asmenys, paėmę būsto kreditus iki 2023 metų sausio 1 dienos, atgautų savo dalį bankui sumokėtų palūkanų. Tačiau visuomenėje toks pagalbos projektas buvo pasitiktas nevienareikšmiškai.
Europos centrinis bankas siekdamas sumažinti infliaciją gali sukelti recesiją
Apie galimus tolimesnius Europos centrinio banko (ECB) veiksmus kovojant su neadekvačiu pinigų nuvertėjimu, dar metų pradžioje užsiminė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tąkart ekspertas tvirtino, kad nepaisant po truputį besitraukiančios infliacijos, iš ECB valdybos narių buvo girdėti, kad būtina kelti palūkanų normas, nes kitaip infliacija nepriartės prie 2 proc., o tas esą būtų tikėtina tik šių metų pabaigoje.
„Bet jeigu ir toliau tokiais tempais kils palūkanų normos, tai pirmiau matysime ne infliacijos grįžimą į normalų lygį, o recesiją euro zonoje“, – teigė N. Mačiulis[5].
Ekonomistas prasitarė, kad, jo žiniomis, ECB su palūkanų kėlimu nežada sustoti tol, kol neprasidės ekonominė recesija, mat kitu atveju gali nutikti taip, kad infliacija nusistovės ties 5 proc., o darbuotojai ir toliau spaus darbdavius mokėti jiems didesnius atlyginimus, kai nedarbo lygis yra vienas iš žemiausių istorijoje. Tuo tarpu didėjantys atlyginimai atsispindės augančioje perkamojoje galioje ir galiausiai tokiu būdu susikurs infliacinė spiralė, iš kurios ištrūkti bus sunku, tad recesija – būtina.
