- Siūlo skubiai spręsti augančių būsto paskolų įmokų problemą
- Kreditų mokėtojams išlaidos padidėjo ir po kelis šimtus eurų per mėnesį
- Paskolų įmokos šoktels dar daugiau
Siūlo skubiai spręsti augančių būsto paskolų įmokų problemą
„Valstietė“ Ligita Girskienė pateikė siūlymus, kaip sumažinti naštą būsto paskolas mokantiems asmenims ir atnaujinti iki 2019 metų galiojusią tvarką, kai gyventojai iš deklaruojamų pajamų galėjo atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą. Tai dabar ypač aktualu, nes ekonomistai pagerėjimo artimiausiu metu neprognozuoja, o Europos centrinis bankas (ECB) su palūkanų kėlimu taip pat nežada sustoti.
L. Girskienė pasiūlė registruoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų padedama gyventojams išgyventi būsto paskolų kilimo laikotarpį. Siūloma asmenims, kurie turi įsigiję būstą su paskola iki 2023 metų pradžios, suteikti galimybę kasmet deklaruojant savo pajamas iš jų minusuoti sumokėtas palūkanas už būsto kreditą ar jo nuomą.
„Per mažiau nei metus didžiajai daliai paskolų turėtojų išlaidos banko palūkanoms padidėjo daugiau nei 250 eurų kas mėnesį. Tai yra didelė suma jaunų šeimų biudžetams, turint mintyje, kad šiuo metu ženkliai išaugo būtiniausių prekių ir maisto produktų kainos, o metinė infliacija 2022 m. siekė beveik 22 proc.“ – teigė L. Girskienė.
Parlamentarės teigimu, šiuo metu vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekia 95 tūkst. eurų, o būstą su paskola dažniausiai įsigyja jaunos šeimos su vaikais, kurių gyvenimo kokybei didelę įtaką daro padidėjusios palūkanos.
ECB pastaruoju metu ženkliai didina bazinę palūkanų normą, kuri šių metų kovo 13 dieną pasiekė 3 proc. Ši bazinė palūkanų norma kelia ir būsto paskolų palūkanas, kurios dažniausiai surištos su 6 mėnesių tarpbankinėmis palūkanų normomis (EURIBOR) ir kurių dydis kovo 13 d. siekė 3,375 proc.
Kreditų mokėtojams išlaidos padidėjo ir po kelis šimtus eurų per mėnesį
L. Girskienė taip pat akcentavo, kad ECB pakėlus palūkanų normas, didžiajai daliai paskolų turėtojų išlaidos banko palūkanoms jau padidėjo daugiau kaip 250 eurų kas mėnesį. Prie išaugusių įmokų, pasak jos, dar reikėtų pridėti ir ženkliai išaugusias būtiniausių prekių ir maisto produktų kainas bei rekordus mušančią metinę infliaciją, kuri 2022 m. siekė beveik 22 proc.
Jei būtų įgyvendintas grupės „valstiečių“ siūlymas, asmenys, paėmę būsto kreditus iki 2023 m. sausio 1 d., galėtų susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų.
„Pinigų šioms kompensacijoms galima būtų paimti iš bankų pelno apmokestinimo. Reikia tik noro tai padaryti“, – pridūrė L. Girskienė.
Tačiau patys gyventojai ne visi sutiktų su tokiais pokyčiais – dalis jų mano, kad tai nėra teisinga neturinčių būsto paskolų atžvilgiu. Štai vienas internautas komentaruose pasidalino ir savo istorija – prieš kelerius metus jau teigė numanęs, kad ateina „krachas“, todėl metęs visas pastangas padengti turimam būsto kreditui, tačiau tuo metu visi aplinkiniai esą jam tik sukioję pirštais prie smilkinių.
O štai atėjus laikotarpiui, kai tokių paskolų mokėtojai išties išgyvena sunkius laikus, nors tada, kai buvo laikotarpis taupyti, šie keliavę po tolimuosius kraštus, dabar prašoma lengvatų visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Taigi, tokie gyventojai svarsto, kad galbūt už tokias kai kurių keliones jiems turėtų būti grąžinamas GPM.
Kai kurie gyventojai teigė ir tai, kad teisingiausia būtų palūkanas kelti tik naujiems klientams.
Vasario pradžioje nugulė ir socialdemokratų pasiūlymas sudaryti sąlygas mokantiems būsto kreditą kuriam laikui pasiskolinti lėšų iš pačių sumokėtų mokesčių arba kuriam laikui apskritai sustabdyti jų mokėjimą.
Paskolų įmokos šoktels dar daugiau
Tuo tarpu optimistinėmis prognozėmis ateinančiam laikotarpiui žarstytis neskuba ir šalies ekonomistai bei bankų specialistai. Prognozuojama, kad tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“, nuo kurios ir priklauso paskolų įmokos, piką pasieks vasarą arba rudenį[1]. Teigiama, kad šiuo metu 3 mėnesių „Euribor“ priartėjo prie 3 proc., o 6 mėn. – prie 3,5 proc.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad palūkanų didinimo pikas bus pasiektas vasaros pabaigoje ir rudenį turėsime 3,2 proc. bazines palūkanas euro zonoje.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigė, kad bazinė palūkanų norma ir toliau bus didinama dar tris kartus šių metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais po 0,25 proc. iki 3,75 proc. Galiausiai išsipildžius finansų rinkų spėjimams ir 3 mėn. „Euribor“ jau rugsėjį pasiekus 4 proc. ribą, 2024 metų pradžioje palūkanų normos jau turi pradėti leistis ir 2024 m. pabaigoje siekti apie 3 proc.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė svarstė, kad tarpbankinės palūkanų normos išaugimas iki 4,18 proc. tikėtinas jau šių metų rugsėjį.
Palūkanų normų mažėjimo šiemet taip pat nesitiki ir SEB banko ekspertai. Pasak SEB banko valdybos narės, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, tam, kad „Euribor“ palūkanų normos pradėtų mažėti, reikia, kad infliacijos prognozės euro zonoje vidutiniu 3-5 metų laikotarpiu leistųsi žemiau 2 proc.[1]
Ekonomistas Rimantas Rudzkis taip pat nesitiki bankų maržų mažėjimo, mat jos Lietuvoje ir taip buvo mažos. O sąlygas švelninti laikotarpiu, kai ir taip griežtėja pinigų politika ir bankams išauga rizika, esą būtų keista, jei bankai dar užsiimtų kreditų ėmimo skatinimu.
