A. Lukašenka siunčia karius į pasienį su Lenkija
Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Abiejų šalių vadovai aptarė padėtį regione, palietė Vakarų karių buvimą Lenkijoje bei kitose kaimyninėse valstybėse klausimą bei prakalbo apie savo karių siuntimą į pasienį su NATO šalimis.
A.Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu pasiskundė šiam dėl to, ką jis įvardijo Vakarų keliama grėsme jo šaliai.
„Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – skundėsi A. Lukašenka.
Baltarusijos vadovas nepraleido progos sureaguoti ir į planuojamas karines pratybas Baltijos šalyse bei papildomų NATO dalinių dislokavimą.
„Buvo dislokuoti amerikiečiai ir vokiečiai, o tai kelia nuostabą – jie neišmoko pamokos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Reaguodamas į tai, A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra tiesiog priversta stiprinti ir savo dalinius netoli sienos.
„Mes, žinoma, buvome priversti dislokuoti savo dalinius ir išsirikiuoti vienas priešais kitą. Nežinau, kodėl jie tai daro. Tačiau mes neketiname kur nors kovoti“, – pabrėžė jis[1].
Rytų šalys reaguoja į milžiniškas NATO pratybas
Baltarusijos ir Rusijos vadovų diskusija apie tariamą pavojų pasienyje yra susijusi su NATO pratybomis. Iš tiesų, pirmąjį šių metų pusmetį NATO rengia pratybas bendru pavadinimu „Steadfast Defender-24“.
Iš viso pratybose dalyvauja apie 90 000 karių, daugiau kaip 50 laivų, 80 naikintuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių, mažiausiai 1 100 kovos mašinų, įskaitant 133 tankus ir 533 pėstininkų kovos mašinas. Šiomis pratybomis siekiama imituoti 31 šalies Aljanso atsaką į galimą Rusijos puolimą. Pratybas sudarys keletas mažesnių atskirų pratybų, o jos vyks nuo prie NATO rytinio sparno, netoli Rusijos sienos[2].
Reaguojant į jas, tiek Rusija, tiek ir Baltarusija dažnai pasitelkia grasinimų retoriką, kalba apie grėsmę, tačiau paskutiniojo susitikimo metu V. Putinas ir A. Lukašenka paneigė ketinantys pulti Europos šalis.
Auga įtampa Lenkijos-Baltarusijos pasienyje: migrantai šturmavo sieną
Tačiau Lenkijos pasienyje su Baltarusija įtampa auga. Trečiadienį didžiulė neteisėtų migrantų grupė iš Baltarusijos agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją. Migrantų grupė į Lenkijos teritoriją bandė pereiti Beloviežos regione.
Neteisėti migrantai jėga bandė prasiveržti pro koncertiną, ten nėra kol kas fizinio barjero, tačiau Lenkijos sienos apsaugos tarnybos ir pareigūnai atrėmė ataką, neteisėtų migrantų grupė buvo neįleista.
Tačiau chaoso būta: migrantai mėtė į pareigūnus akmenis, kitus daiktus, taip pat buvo apginkluoti savadarbiais įrankiais su vinimis, skirtais panaudoti puolimui prieš Lenkijos pareigūnus. Po migrantų grupės susidūrimo su pareigūnais, migrantai atsitraukė į Baltarusijos gilumą[3].
Nuo metų pradžios į Lenkijos teritoriją, Podlaskio pasienio apsaugos skyriaus saugomame ruože, bandė patekti piliečiai kilę iš net 28 šalių.
Pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, nuo balandžio pradžios iš viso užfiksuota apie 2 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija. Kovo mėnesį užfiksuota apie 3,4 tūkst. tokių bandymų, t. y. gerokai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais.
Kyla grėsmė ir Lietuvai? VRM ramina, jog pavojaus kol kas nėra
Baltarusijos-Lenkijos pasienyje augant įtampai, piliečiai gali sunerimti dėl situacijos Lietuvoje. Tačiau Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi tik pavieniai bandymai neteisėtai kirsti sieną.
„Norime patikinti, kad Lietuva valdo ir kontroliuoja situaciją, yra aukščiausias budrumo lygis“, – sakė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra stebima, analizuojama. Anot ministrės, siekiant įvertinti galimas grėsmes, stebimi ir socialiniai tinklai.
„Stebime situaciją, stebime socialinius tinklus, nes, kaip matome iš Lenkijos situacijos, tokia informacija pirmiausia pasirodo socialiniuose tinkluose“, – sako A. Bilotaitė.
Jos teigimu, iškilus papildomoms grėsmės Lietuvos ir Baltarusijos dėl galimo migrantų srautų padidėjimo, pasieniečiams į pagalbą gali būti pasitelkta ir kariuomenė, kitų tarnybų pagalba.
Savo ruožtu VSAT vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad Lenkijoje jau šiuo metu kariuomenė padeda pasieniečiams saugoti valstybės sieną. Esant reikalui, anot jo, kariškiai sienos apsaugai gali būti pasitelkti ir Lietuvoje.
„Egzistuoja planai pasitelkimo ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir kitų institucijų – policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos“, – teigė R. Liubajevas.
Tačiau ir skaičiai rodo, kad didelio pavojaus kol kas nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia, kad ketvirtadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nefiksuota sieną ketinančių kirsti migrantų. Latvijos pasienio tarnyba tuo metu fiksavo 25 tokius asmenis.
Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 2 643 asmenims, šiemet – 160.
Primename, kad migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos (ES) nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais. Vakarai kaltino Minską organizavus hibridinę ataką[4]. Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Per visą šį laikotarpį bendrai, Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų.
